pažaliuoti reikšmė

Kas yra pažaliuoti? pažaliúoti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, LL176 1. intr. pasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumą: Brezentas per ilga pažaliãvo DŽ1. Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus M.Katil. Kotai [samanių] tamsūs, o suimi pirštais, tai net pažaliúoja Kpč. Ta roputė pažaliãvusi K. Pažaliãv[o] bulbė nuog saulės Azr. Pažaliãvo bulbos daržinėj in vėjo [supiltos] Klt. Kunoda pažaliúoja nuog saulės Zt. Pavasarį pasodintų pažaliavusių bulvių daigai esti atsparesni ligoms rš. | Blausioje žibalinės lempos šviesoje tavo akys šiurpiai blizgėjo, veidas buvo pažaliavęs J.Avyž. Nerūkyk, ba šūdas pažaliuõs (juok.) Prn. | impers.: Aple akis ir dabar pažaliãvę mėlenai Lkv. 2. žr. sužaliuoti 1: Prižėlusi pieva pažaliuõs J. Par dvi dienas pažaliãvo berželiai Tršk. Žolelė jau kyla: pardien i pažaliãvo pakelės Mžš. Apsėjo salietros, pažaliãvo visi laukai, i buvo rugių didliai gerų Ms. Krūmai kąsnį jau pažaliãvę LzŽ. Jau buvo pradėję geltonyt [kukurūzai], kai davė lietai – pažaliãvo Pg. Daržas nor pažaliãvo, buvo sudžiūvę Rod. Lapeliai nukrinta ir vėl pažaliuoja, berneliai išvežti negreit parvažiuoja LTR(Rm). Oi tai pažaliavo lygios lankelės Sn, TŽI304(Mrs). | refl.: Tik pasižaliãvo kur, tai ir tęsia karvę – nugano Kpč. Oi kaip aš jojau viešu keleliu, pasižaliavo žalia girelė LTR(Mrk). Pasžaliãv[o] visa, kap padarė Dievas rasą (palijo) Arm. Ir žalios tvorelės pasižaliavo, pražydėjo tvoros kuoleliai (rd.) Kb. ║ kurį laiką žaliuoti: Duok rūtelei pažaliuot, vainikėlį padėvėt LTR(Plv). 3. intr. JII8, DŽ, Šlvn apsitraukti žaliomis rūdimis, žaliais pelėsiais: Kailiai neišdirbti pažaliãvo J. Ragaišis pažaliãvęs, kas begali jį valgyt Jnšk. Jau sena duona, net viršus pažaliãvęs Klt. Jeigu susiglauda teip meisa su meisa, kartais galia pažaliúoti Žd. Jei būna tarpų, mėsa pažaliúoja Vlk. Kryžius buvo pažaliavęs nuo rudens darganų A.Vaičiul. Ant pažaliavusio lovio krašto, kur buvo girdomi arkliai, tupėjo vištos M.Katil. Juodoji atlasinė priejuostė linkusi pažaliuoti iš senatvės I.Simon. Kam aš imsiu pažaliãvusius baravykus, man jaunų užtenka Sug. | prk.: Kitam i pažaliúos (neteks vertės) piningai, pirkti nė[ra] ko Krš. 4. intr. DrskŽ prk. susijaudinus, susirgus apsiblausti, patamsėti: Boba net pažaliãvo berėkdama Tr. Iš piktumo anas alne (net) pažaliãv[o] LzŽ. Kiek čia žemės dirvonuo[ja], o pažaliãvę iš dalybų Krš. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės B.Sruog. Moterėlė net pažaliavo iš pasipiktinimo J.Avyž. Martynukas, paminėjus tėvą, net pažaliavo V.Kudir. Burnelė pažaliãvusi tik, baisiai bloga po ligai Klt. Antosė vaikšto pažaliavusi, tarytum pašvinkusios žuvies apsivalgiusi P.Trein. 5. intr. Slč, Pn prk. gerai, linksmai pagyventi, pasismaginti: Pridarysiu alaus, – ot pažaliúosme! Mžš. Pažaliavom ir mes per šventes LTR(Ds). Gerai jis tę pažaliãvo kelias dieneles Prn. Parsivežė gėrimo ir pažaliãvo gerai Všn. | refl. NdŽ. 6. intr. prk. būti kurį laiką nevedusiam, netekėjusiai: Dar dešimt metų pažaliãvęs tokią pačią gausu Šts. 7. tr. euf. iškeikti žalčiais: Kad ne ankstybinė [išpažintis], aš būčio aną pažaliãvęs gerai Tl. ◊ ãkys (akysè NdŽ) pažaliãvo NdŽ pasidarė negera, apsvaigo galva: Jam net ãkys pažaliãvo iš to piktumo Rm. O mun jau ir ãkės pažaliãvo iš to stroko BM290(Krš). Nu tokių žinių ir ãkės pažaliãvo Krš. Ãkys pažaliãvo, galva apsvaigo, spėjo da į lovą įsikibt Kair. Tegu ir ãkys pažaliuõs, kol šieną suveš Ukm. Dirbau, net kol akys pažaliavo rš. Gėrė, kol akys pažaliavo LMD(Mrj). Neveiksi paslenkęs, ba akysà pažaliúoja Dv. Kai trenkė pagalys par galvą, tai net akysè pažaliãvo Rs. Kai nukritau nuo vežimo, akysè tik pažaliãvo Jnš. Galva jiems sukės, akyse pažaliavo TS1900,2-3. \ žaliuoti; apžaliuoti; atžaliuoti; įžaliuoti; išžaliuoti; nužaliuoti; pažaliuoti; pražaliuoti; prižaliuoti; sužaliuoti; užžaliuoti

Ką reiškia žodis pažalojimas? Visi terminai iš raidės P.

Draugai