privalėti reikšmė
Kas yra privalėti? privalė́ti, privãlo, -ė́jo J, privalýti, privãlo, privãlė K; H, Q78, R 1. intr. Mž28, Vln4, SD177 būti reikalingam, reikėti: Benzino žvejai py dorkų privãlo Kin. Pinigų mudu neprivãlova, savo duonelę, Dievui dėkui, juk turiva Jrk85. Bet mergaitės, pačios dar privalýdamos auklių, jau iš lopų margas sau lėles madaravo K.Donel. Aš privalaũ pagalbos K. Jis ar nenori ateiti, arba nežino, kad mes taip jo privalom J.Jabl. Ne visi veiksmažodžiai, prie kurių vartojame galininką, patys jo privalo J.Jabl. Šios rūšies savaiminių veiksmažodžių dalyviai sakinyje jokio linksnio neprivalo K.Būg. Tą palinksminojimą mes sau gerai širdina dėkime, nes ateis čėsas, kaip jo didei privalysim BPI158. Kam ... mes beprievalom liudymo? VlnE197. Tie raginimo ir liečijimo visokio privalo PK204. Regi žmogų pavargusį, ligonį, gryną ir tikrai pašalpos tavos privãlantį DP186. Kog dabar beprivãlome liudinykų, nesa patys girdėjome iž nasro jo DP163. Sakai, kad turtingas esi ir nieko neprivalai, o nežinai, jog tu esi varguolis SPI114. Aš dabar labai privalau tavo malonės KlM1675. Sveiki liekoriaus neprivalo Qu157. Tai yra tas daiktas, kurio taip didei privalau Ns1832,10. [Gyventojai] dirvų near[ia] ir namų, nei trobų, nei aptvarų neprivalo S.Dauk. | refl. tr.; Sut: Ko tu prisivalai? MŽ2231. Aš prisivalaũ pagalbos K. Ir jis privalo, prisivalo pinigų dabar J.Jabl. Eš geriaus prisivalau, idant nuog tavęs būčiau krikštytas BPI138. Negal bet sakyt akis rankai: aš neprisivalau tavęs Bt1PvK12,21. 2. intr. turėti (ką daryti): Žmogus gyvenime privalo kovoti su blogiu rš. Menininkas privalo mokytis ir tobulėti visą gyvenimą sp. Simo aš privalėjau klausyti rš. Kai susitiksim po mūsų laimėjimo, žinosim, kad padarėm tai, ką privalėjom padaryti J.Balt. To niekados neprivalė́tumei užmiršti NdŽ. Priegaidę (intonatio) ir Hirtas privalytų žymėti kuršaitiškai K.Būg. Tu neprivalái teip šaukti Kin. Paskui neprivalỹs dirbt Pgg. Tu neprivaléi patikti Prk. Aš tavęs neprivalau bijotis B. Jeib neprivalytumbei jo dėlei kaltes nešioti CII88. Juk neprivãlo ji (žemė) tau duot, negavusi nieko K.Donel. Mes neprivãlom nei jokį užmokestį imt Sch214. Taigi tas karalaitis nė badu mirt, nė sušalt neprivãlė Jrk81. Daugiau jau neprivalýtų [arkliai] po svietą lakstytie Jrk141. Aš tave kromu pernešiu, tai tu neprivalysi per tiltą eit BsPI73. Visi mes privãlome žmoniškai elgtis su jais J.Jabl. Aš to neprivalau daryti J.Jabl. Neprivalytų apakti nė vienas iš raupų P.Aviž. Mes privãlome, arba turime, mylėtis BŽ310. Už tai privalýsiu tamstai atsitesėti BŽ310. | refl.: Jo (Kristaus) kūnas per angelo rankas Dievop privalytųsi nešamas MTP31. 3. intr. priklausyti, reikėti: Jam pačiam privalėtų negydyti ligonių J.Jabl. Kas man privãlo sakyti, t. y. pripuola, prigulia J. Šneka vis, kas neprivalo, sėdėdami čiaušk[ia] prie stalo, arielkėlę geria! BsO177. Argi tai neprivalo gentėms priglaustie savo giminaitį? Rp. 4. intr., tr. mėgti: Ans neprivãlo to valgio, gėrio J. Aš nū neprivalaũ dainuoti J. Alau, alau, aš tave privalaũ, t. y. mėgsta man prie širdies J.