viliokas reikšmė
Kas yra viliokas? 1 viliõkas sm. (2) K, RŽ, P.Skar, NdŽ, KŽ, DŽ1 1. MŽ, N, K, Slv, Jrb ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna: Jei viliõko nebūs, nėkaip nepradėsi verpti End. I gudriausia verpėja be viliõko neapsieita Vvr. Nutrūko viliõkas, reikia prisirišti naują Štk. Sugadino vaikai vilioką, nė paverpti negal Vvr. 2. Gl siūlas, prilaikantis trinamą šeivą: Viliõkas par trumpas, krinta šeivutės Erž. Be viliõko šeiva sutyška Vlkv. 3. Grk, Rs, Ilg pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama šeiva: Padaryk viliõką, reik šeivų trinti Gs. Kreivas viliõkas tik šeivą gadina VšR. ^ Sukasi merga lyg viliõkas VšR. 4. Šv virvelė arba drobės gabalas pradėtam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvė: Audimo pradžią pataiso su viliokù Lkv. Būs da viliõkas i pritvirtinsi [siūlus] Kl.
2 viliõkas sm. (2) 1. DŽ1 inkilas spiečiams gaudyti: Jei žinai, kad vieną dieną daugiau mažesnių spiečių išlėks, tai pirmutinį palik prie šakos arba prie vilioko kabantį Rdž. Karalienę (bičių motinėlę) … sugavau, įleidau į karalienės butelį, prikabinau tą darže į medį prie spiečių vilioko, ir spietės ten prisikabino LC1888,32. Iš pradžių jie (kelminiai aviliai) buvo keliami į miško medžius (vad. inkilai, kariniai, viliokai) bičių spiečiui privilioti rš. Viliõką pakvepina ir įkela į medį NmŽ. Tranai apeina viliokùs ir parveda spietlius Šts. 2. korio remas">rėmas traninėms akelėms daryti: Tranams dauginti paruošiami specialūs rėmai viliokai rš. 3. LL272 masalui naudojamas viliojamasis paukštis. 4. Kl, Brs taurelėje ar butelyje paliekamas svaigalų likutis: Neišgerk viso, palik viliõką [kitam privilioti] Ggr. A tau gailu to viliõko? End. Nepalik viliõko, vis tiek nepaviliosi Slnt. Užduok viliõką, ir veš tavi Šts. A nepasiliksotav nė viliõkuo? End. 5. gera korta: Prasta korta – viliõkų nedaug Šn. 6. Ldvn clitoris.
3 viliõkas, -ė smob. (2) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. kas vilioja, viliotojas, kaulytojas, įkyrus prašytojas: Koks viliõkas – i vilio[ja] nu vaiko DūnŽ. Kad ji ir mano sesuo, ale skūpi, viliõkė buvo Skr. Viliõkas žmogus, ka nora išvilioti, kai su medum pradėm tepa (saldžiai kalba) Grdm. Neduok tam viliõkuo, o pats paskiau neturėsi Slnt. Prisitaisė pri sesers viliõkas ir išviliojo visus piningus Vkš. Viliõke, visus pinigus tu nori iš manęs iškaulyti Gl. O tu, piršleli, didis viliokė̃li, išvilioji iš mūsų jauną mūsų draugalėlę JV507. | Ai, kad tu esi viliokas (apie šunį) Bt. ^ Viliokas ir kiaušį iš po gyvatės galia išritinti Tv. Dešimt viliõkų traukia tinklą ant pirdokų (maunasi kelnes) Skr, Nm. 2. Vkš kas meilinasi, koketuoja: Gudrios i mergos, viliõkės, vaikius labai skiras Krš. Tom meiliom viliokėm vieni kunigėliai atsispirs, kiti pasiduos V.Myk-Put. Žiūrėk, koks jos kaklas, kaip ji, viliokė, kraipo strėnas M.Katil. Visos tavo dukterys tokios viliõkės, ne juste nepajusi, kaip viena paliksi, išlėks už vyrų – tiek anas ir tematysi! Vkš. Mūsų jaunos seserėlės didžios viliokėlės LTR(Ūd). O kas tę nardo? Bene vargo mergužėlė, žvejelių viliokùžė JD699. Eik eik, mergužele, klastorele, jaunų bernuželių viliokele RD134. O viliokė mergina tik nusijuokė įdegus ir nubėgo tekina rš. 3. Jn(Kv), ŠT172 suvedžiotojas: Vaikiai viliõkai – neužsitikėk! DūnŽ. Jis buvo mergų viliõkas, kad na! Bgt. Ta mergiotė didelė viliokė Tr. O ir atjoja tas bernužėlis, tas viliokėlis LTR. Vijokelis tu esi, pijokelis tu esi LTR(Plng). Čia gul šelmis bernuželis, jaunų panų viliokẽlis Sd. Jei bernelis rado [vainikėlį], viliokelis rado, nebnešiosiu, nebšvytruosiu nė šį rudinelį D40. 4. CI325, B243, R244, MŽ325, I, N, K, KI230 Tat sukčius, apgavikas: Viliõkas vilioja su apgaulėmis J. Išsipardevė senė, supuls viliõkai, ištrauks viską, maus vargšė į kokią špitolę Krš. Laiminga tai buvo gadynė visokiems apgavikams ir viliokams! LzP. Ant galo sūdės (teisėjai) nusprendė piršlį, kaipo melagį ir vilioką, į sausą medį pakarti S.Dauk. 5. kas masalui naudojamas: Viliõkas (viliojąs) paukštis KII33.