vytuoti reikšmė

Kas yra vytuoti? 1 vytúoti, -úoja, -ãvo NdŽ, KŽ, DŽ1, DūnŽ 1. intr. Žv, Žgč, Krtv svirduliuoti, svyruoti, siūbuoti: Ka mato, ka ta dirba, eina i ta kiek begalia – vytúodama Trk. Vytúo[ja] kaip ante">antė – eina vytúodama Lk. Eidamas į visas puses vytúo[ja] Tv. Teip vytúo[ja], teip vytúo[ja] – eina menk galėdama End. Taip nusimaitino, kad eidamas vytúoja Rs. Toks anos palaikis – vytúo[ja] eidama Krš. Iš po ligos nestiprus – eita vytúodamas Kv. Vytúo[ja] eidamas – kris vieną sykį Rdn. Eita kojoms vytúodamas Rt. Baisiai menkas, ir ant kojų nenustova – vytúo[ja] vytúo[ja] Lkv. Da, matyt, silpnas iš po ligos: vytúodamas vaikščio[ja] Ll. Vytúo[ja] jau girta eidama biškį i motriška, o vyriškas – ko beklausi: repežoms anie eita End. Teip kaip kokia pylė, kad ji eita vytúodama LKKVIII163(Rmč). Ejau vytúodama, nėko negalėjau ėsti Šv. Paršelių pri kiaulės negal beleisti – kiaulė tik vytúo[ja] į šalis, kad tokie drigantai susto[ja] [žįsti] Grg. Vytúo[ja] vytúo[ja] veršis atsistojęs – kaip koks pijokas Kv. Kad paleido pavasarį – vytúo[ja] vytúo[ja] gyvoleliai Krž. Po žiemos išeis karvelės, vytúos – tik gyvybę nešė Rdn. Ko vytúoji kaip lendruželė, ko dejuoji kaip gegutelė? (d.) Up. ^ Eina vytúodama kaip kleišmonas Varn. Jie vytúodami kai botagai ejo Trg. ║ Sg klibėti, judėti: Vytúo[ja] tik nupirkti krėslai Šv. 2. intr. eiti svyrinėjant, svirduliuojant: Vytúojam čia po ligoninę Kv. Silpstu, vytúoju tik, nepaeinu Kv. Girtas tik vytúo[ja] keliu, tik vytúo[ja]! Grd. Kadai jau išejo, o da tebvytúo[ja] antai Kv. Eik tiesiai, ko vytúoji kaip girtas Krž. Vytúos liuob kumiečiai prasčiai ėsdami Krš. Kumelės votego ir niūkimo raginamos klumpa, vytuoja, net akys pabąla Žem. 3. intr. būti netvirtam, pintis einant: Eiti negaliu – kojos vytúo[ja] Vvr. Kojos einant vytúo[ja] Krkl. Girtuoklio rankos virpančios ir drebančios, kojos vytuojančios, protas sumišęs, ir nuomonė aptemusi rš. 4. tr. makaluoti, murdyti: Nunešęs kūdroj ilgiausiai vytavo du bulvių krepšius, tol trankė, kol bulvės paraudo kaip virti vėžiai J.Ap. 5. tr., intr. LTR(Slk) pinti, vynioti, rišti: Vytúoja tvoro[je] kartis prie baslių Srv. Aš einu baslių best, o tu eik vytúot Švnč. Senelis akėčią vytúoja Slk. Mūsų ponas kilbasom tvoras vytuoja ažtai, kad žydai nevogt[ų] medžio, kad bijot[ų] kiaulienos TDrIV267(Prng). Turiu darželį kleveliais vytúotą (d.) Dglš. Tuinais tuinuota, šilkais vytúota – tai mano daržiukelis (žolynelis Ad, sodelelis Prng) TDrIV12(Rš). \ vytuoti; atvytuoti; įvytuoti; išvytuoti; nuvytuoti; pavytuoti; parvytuoti; privytuoti; suvytuoti; užvytuoti
2 vytúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. apie kregždės balsą: Kregždės vėl prašovė pro langą ir vytuodamos dingo už stogo rš. 2. žr. 2 vyturiuoti: Rodos, skardžiau čia vytavo vyturiai rš.