žilis reikšmė

Kas yra žilis? 1 žìlis sm. (2) KBII68, K.Būg, Rtr, BŽ454, DŽ, NdŽ, KŽ žilumas: Jam žìlis galvoj K. ^ Žilis galvo[je], vel[nia]s uodego[je] S.Dauk. ◊ žìlį braũkti būti senam, pasenti: Ne žìlį braũka, jauna dar, ištekės J. Ne žilį brauka, dar galia vesti Šts. Dabar jūs jau nebnorėkiat, ka jau žìlį braũkam KlvrŽ. Nu ali jei netiko, o ko teip traukė, jug da ne žìlį braũkė ta duktė Kl.
2 žìlis, -ė smob. (2) KBII68, K, LsB303, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q615, R, MŽ, Sut, S.Dauk, N, L, ŠT83, žilỹs, -ė̃ (4) Sdb 1. žilas žmogus, senis: Žiliùs stumdo dabar, už nėką laiko Krš. Žìlis vis daugiau išmano už jauniklius Ds. Abidvi jau mudi žilìkės kai ožkos Skr. Žìlis vyras dar ne broka, kas čia yra DrskŽ. Iš Akmenės visos senės, iš Papilės visos žìlės (d.) Pp. Ot žìlė, matai, kokį bernioką susukė Šmn. Tos žìlės nė pažinti nenoru Slnt. Nūmirė, žileliùkas buvo Lkv. Ko tau, žile, da reikia, ir tep jau po nosia smertis Grv. Žilas žilas palikai, žilẽli tu muno! Krš. Ką gi tas vienas žilẽlis tenai nuėjęs padarys Pg. Koks čia žilỹs prie ponios limpa (baltas plaukas ant ponios drabužių)? Ut. Šauk nuo pečiaus žilẽlį valgyt Ėr. O va mano žìlis, balti plaukai kap grietienė (nj.) Alv. Šoko žìlis net sušilęs (d.) Dsn. O kad jis tikt ir 50 metų senas tebuvo, tai tikt išveizdėjo kaip senas žilis LC1887,22. Nės aš jau kaip glūpas vaiks daug razumo rodžiau, o kaip pusbernis ne vieną žìlį pranokau K.Donel. Apie tatai, ką Simeonas šventas žilis Marijai apie jos sūnelį šiuo kartu kalba BPI120. Žilis šimto metų vadinasi vaiku dėl to, jog taip ilgai gyvendamas nieko gero nedarė SPI137. ║ kas daug vyresnis: Ko tu, sūneli, su juo susdedi, anas jau žìlis, kytras – turi trylika metų Grv. 2. Grk žilas gyvulys: A tai žilis! Visai iškvaišo [Brisius] J.Bil. ║ širmis (apie arklį): Tai kad sušilo žìlis! Al. Dumia ant žilio, žemaičių auginto A1885,103.
3 žìlis, -ė adj. (2) 1. žilas, pražilęs: Žìlis plaukas galvoj, o tokiais niekais užsiimi (renki vietovardžius) Pmp. | Rykmetį tamso[je] pyniau galvą, i apibiro tie žìliai [plaukai] Erž. Kokie muno plaukai žiliùkai paliko Krš. ║ žilaplaukis: Senelis žilẽlis visas Grd. Tuomet žilis žydas imdavo savo draugą smuiką ir pradėdavo griežti rš. 2. Al pilkas: Žiliùkas mano paršas serga, gal jau dvės Ds. Kiaulė žìlė, kiaulė žìlė, o paršiukai degli (d.) Užv. Radau ožį tą an stonios, senį, žilį, plikais šonais LTR(Slk).