zvembti reikšmė

Kas yra zvembti? 1 zvem̃bti, -ia, -ė intr. Rtr, KŽ, DŽ, NdŽ 1. Krsn žr. 1 zvimbti 1: Bitis, musis zvem̃ba Slnt. Pradėjus bitėms zvembti aplink ausis, [kuršininkas] nusigandęs I.Simon. Jis nenori kamuoti to Dievo padaro, ne, jis tik įdomauja, kas iš to išeis, kai bus nuplėšyti sparneliai, kaip jis zvembia A.Sm. Kuisiai tik zvem̃ba apei akis Žv. ║ Brs, Plt, Kal, Užv skleisti pratisą garsą, dūgzti, ūžti skrendant, važiuojant: Perkūno oželiai nieko nedaro, tik zvẽmba Pln. Medžių šakomis zvembė vėjas sp. Po mišką iš apkasų poškėjo šūviai ir zvembė giedojo kulkos! A. Vien. Didokas akmuo kažin kaip zvembdamas šaudavo į dangų rš. 2. Kbr, Skrd, Vv verkšlenti, verkti: Ta mergaitė tai zvem̃bia ir zvem̃bia išvien Gs. Nieko nežino, tik zvem̃bt per dienas Gž. Nenoriu, kad dar ir tu zvem̃bt pradėtum Mrj. Didelis kaip jautis ir dar vis zvembi Upt. Nustotum zvem̃bęs, akys išvarvės! Ss. 3. priekaištaujamai ir įkyriai kalbėti, bambėti, niurnėti: Zvem̃ba i zvem̃ba – be peilio tokios vyrus pjauna Krš. Zvem̃ba ta šapnagė, grauža vyrą Krš. Gal i gerai vienam: nėkas nèzvemba pri ausų Krš. Cit, ausis praūžei, zvem̃bti pabenk Rdn. Bobos patvory zvembia: – Dievuliau, ką čia dabar tie šėtonai intsimanė J.Bil. zvembtinaĩ adv.: Zvembtinaĩ zvem̃ba bobos: – Kokios kainos, kas būs, nepramisma Krš. 4. spengti (apie galvą, ausis): Galva zvem̃ba nu to trukšmo Pln. Labai ūža galva – zvembtè zvem̃ba Krš. I galva zvem̃ba nu visokių rūpesnių Rdn. Galva pilnà, ausys ūža, visur zvem̃ba Sd. 5. bėgti: Na, o tu kur zvembì? Grš. \ zvembti; apzvembti; atzvembti; įzvembti; išzvembti; nuzvembti; pazvembti; parzvembti; prazvembti; suzvembti; užzvembti
2 zvem̃bti, -ia, -ė Brs žr. svembti 1: Dieną naktį mun tas dantis zvem̃ba i zvem̃ba Dr. Zvem̃bė i zvem̃bė kiaurą naktį tas dantis Ms. Dantė zvem̃ba munie NmŽ. Negal nė truputelio užmigti – dantis zvem̃ba i zvem̃ba End. Priš lytų teip i zvem̃ba ta koja Nt. Skilvis ne tai skausta, bet šiek tiek zvembia [p]Tlž.