ūksėti reikšmė

Kas yra ūksėti? ū́ksėti, -i (-ėja Krp), -ėjo Š, ūksė́ti, ū́ksi (ū́ksia Kp), -ė́jo Š, KŽ, DŽ1, Skp 1. intr. DŽ1, Plv šūkauti, ūkauti: Ko čia ūksėji kaip piemuo miške?! Škn. Gal ū́ksėti neū́ksėti, nieko negirda DūnŽ. Nastutė mažkiek toliau paeina, tuoj ir ū́ksėja – bijo pasiklyst Sml. Kas ten vakar miške taip ūksėjo? Šln. Kai vaikai ū́ksėdavo po trobas, po pievą garsas atsiliepdavo Šd. Kas ten ū́ksėja, ar ne mergaitė? Rm. Ko čia ū́ksėji teip netoli nuėjęs? Šln. Ūksė́te pasiūksėdama dainuoja svočia J. [Jis] bėgiojo, krutėjo, ūksėjo, visų arklius ragino Vaižg. ^ Kaip ū́ksėji, teip i atsiliepia Bsg. 2. tr. ūksint raginti, pašaukti: Laukuose buvo girdėti ūksint: – E, šėmi, e, žali! rš. Kuris pirmas suras [kumelę], tai turi ūksėti antrą LTR(Žg). Pakilumėlė, kur lažininkai vieni kitų pasilaukdavę, ūksėdavę, jaunimas sudainuodavęs Grz. 3. intr. DŽ, NdŽ protarpiais ūkti: Pelėdos tai kai kiškis ūksėja Bsg. Kūtvėla pelėda ūksi nuo šakos S.Nėr. Kiškiai pradės ū́ksėt Ėr. Mieguistai ūksėjo apuokai rš. 4. intr. verkti balsu, kūkčioti: Ūksėja tik daugiausia maži vaikai Nč. Kurmis, ištiktas baisios nelaimės, springdamas ašaromis vien ūksėjo: – Ak, sūnaitėli! rš. 5. intr. čiulbėti, suokti: Nekrūpčiok, lakštute, ant beržo šakos, neūksėk graudingai TS1903,9. 6. intr. ūkauti, stūgauti (apie traukinį): Tas traukinys kasdie ū́ksi ir ū́ksi Mrj. \ ūksėti; atūksėti; nuūksėti; paūksėti; suūksėti