kvepėti reikšmė
Kas yra kvepėti? kvepė́ti, kvẽpia, -ė́jo intr. 1. KBII168 būti malonaus kvapo, dvelkti maloniu kvapu: Kas čia taip skaniai kvẽpia? Sch216. Kvepėjo tik ką išsprogę medžiai A.Vien. Oi, siaudžia gražiai miškas, ne tik kvẽpia gardžiai A.Baran. Oras taip kvepėjo, jog musė net svaigo J.Balč. Rožė, ant popierių išrašyta, nekvepa M.Valanč. Kvepia žemė pražydėjus, žavi laimė pragiedrėjus V.Myk-Put. Būdavo, kvẽpia namai: kepa verda visokius gardumynus Lnkv. Ta kvietka gražiai kvẽpia K. Mano šitoj pirkelėj ir kvepia, ir smirda Kb. Baltos lelijos dulsiai (nesmarkiai) kvepia Ėr. Rūkyk mėsą ėgliais – gardžiau kvepės Mžš. Rytoj turės jie kvepiančio pyrago! T.Tilv. Kas gi čia dabar galėtų taip kvepėti obuolio kvapu? LTR(Ob). Tamstos maišelėj kvep valgis BsPII13. Kad įėjo į svirnelį, rūtelės kvepėjo JD252. Kap tu jojai per laukelį, diemedžiu kvepė́jai (d.) Klvr. Per tą pušyną upė tekėjo, sodai medum kvepė́jo Mrj. Bulvienojais jau kvepia ruduo, ir liepsnoja šalikelėj klevas V.Mozūr. Kvepianti kiaulugė (Platanthera bifolia) P. Kvepiantỹsis tabakas aukštesnis išauga Gs. Topelis kvepiamasis (Populus suaveolans) dažnai auginamas soduose rš. Vai tu rūta, rūtele žalioj, kvietkeli kvepiančiausias! Ndz. Kas čia teip kvẽpa man? LB171. Imsit … ant rūkymo gražiai kvepiančius daiktus Ch2Moz25,6. | prk.: Jam ta valdžia kvẽpia (ta santvarka patinka) Ėr. Toks pelnas kvepėte kvẽpia (vilioja) Skdv. Tamstai svarbu, kuo aš kvepiù (svarbu mano pažiūros) Švnč. Buvo badas, duona, būdavo, kvẽpia (labai norėjosi duonos) Kkl. ^ Kur mužikui kvepia, ten ponui smirda LTR. Kas kuo kvep, tuo ir kitą tep Slnt. Kiaulė lauke dvokia, stale kvẽpia NdŽ. Jeigu pastalėj nesmirdės, tai an stalo nekvepės Ssk. Kvepia katei spirgas S.Čiurl. Tavo kalba vėju kvepia (tuščia) rš. 2. būti nemalonaus kvapo, dvokti: Kvepiu piktai, smirdu SD32. Nečystu raugu kvep Mž496. ^ Žinau, kuo kvepia piemens sermėga (kas tai yra būti piemeniu) rš. Šuva šunim ir kvẽpia (koks yra, toks ir pasirodo) Alv. 3. prk. grėsti: Jam trys metai kalėjimo kvẽpia už tas muštynes Alv. Juk karu kvepia! Tamsta supranti? Pt. Pajutęs, kad negerai kvẽpia (pavojinga), vyras movė į kitą miestą Jnš. Žmonės … pigai prileidžia savęsp tai, kas ana amžina ugnimi kvepia DP11. ◊ grãbas kvẽpia greit mirs: Jau jam grãbas kvẽpia Skr. neĩ smìrdi, neĩ kvẽpia nerūpi: Man nei smirdi, nei kvepia J.Jabl. žẽmė kvẽpia 1. visai silpnas, arti mirties: Metas pro metą bėga, jau pasenom, jau žẽmė kvẽpa Jrb. Kur eini, juk tau žemė kvepia! LTR(Šmk). 2. labai nori eiti: Žemė labai kvepia – pradėjo eit Krč. žẽmė kvẽpia pyragù (obuoliaĩs) visai silpnas, arti mirties: Žẽmė jau pyragù kvẽpia, ale kada atkąsi (numirsi), nežinia Vrn. Nieko nebus, jau aiškiai matosi, kad jam žemė obuoliais kvepia Lkč. \ kvepėti; atkvepėti; nukvepėti; pakvepėti; perkvepėti; prakvepėti; prikvepėti; užkvepėti