mirtinas reikšmė

Kas yra mirtinas? mir̃tinas, -à adj. (3b) žr. 1 mirtinis: 1. Liga nemirtinà tėr Krt. Man jau atejo mir̃tinasis galas Varn. mirtinaĩ adv. SD344, R352: Motina, mirtinai susirgus, pašaukė savo dukterį Brt. Apsirgo mirtinai BPII462. Sudaviau tau, bet nemirtinai V.Kudir. Sužeidė mirtinai rš. 2. Per mirtinus pavojus klausydavomės Maskvos radijo rš. Laikraščių straipsniai, keldami visa, kas gera, turi kirsti mirtiną smūgį vagims ir kyšininkams, dykaduoniams (sov.) sp. 3. turintis mirti: Nebuvo mirtinas, o mirė Šts. Nemirtinà buvo, bet mirė Šts. ║ turintis kada nors mirti, mirtingas: Ant palydėtuvių yra daugiaus amžinai gyvųjų, negu mūs mirtinųjų BsV84. Dūšia nemirtina brš. 4. žr. 1 mirtinis 3: Už sienos mirtina tyla rš. Mirtinóji bėda, kad vyras lankų nesumeta bosuo Šts. mirtinaĩ adv. labai: Mirtinai šalta rš. Mano sūnus nenorėjo mokytis mirtinaĩ Šln. Tolima kelionė speiguotą dieną mirtinai išvargino vaiką J.Avyž. Šešiavilkis supyko, išgirdęs Vydmantą degtinės mirtinai nekenčiant Vaižg. Gaspadorius ... tenai mirtinai nusigėręs BsV138. Mortos veidas mirtinai nubalo LzP. Jis ją ėmė baust, ale toj mirtinai ginasi, kad ji nieko nežino BsPIV31. ║ būtinas: Pinigų negausi iš jo nei mirtinam reikalui rš. mirtinaĩ adv.: Man kirtėjas mirtinai reikalingas J.Avyž. ║ nesutaikinamas, nenumaldomas: Tas žmogus buvo mirtinas mano priešas rš. Partija sutriuškino mirtinus liaudies priešus (sov.) sp. 5. žr. 1 mirtinis 4: Iž mirtinos nuodėmės gema nerimastis širdies SPI153. mirtinaĩ adv.: Jei nudėsis mirtinai, turi veikiai tuojaus keltis ir gailėtis DP228. 6. skirtas mirti: Mirtinas prisartinasi tau čėsas brš. ◊ ant mir̃tino pãtalo (mirtinamè patalè) gulė́ti būti visai arti mirties: Ale tai sakyk, ant mir̃tino pãtalo gulė́jo ir pagijo Pg. Jau mirtinam̃ patalè gùli, o da visko reik Gs.

mirtinas sinonimai

Ką reiškia žodis mirtingas? Visi terminai iš raidės M.