pašauti reikšmė
Kas yra pašauti? pašáuti 1. tr. R, MŽ, N, Sut, M, L, LL155, S, Rtr, KŽ šūviu sužeisti: Pašóvė jis koją kiškiui J. Pašáuju paukštį K. Paukštis su pašautaĩs sparnais NdŽ. Nuėjęs į krūmus žiūri – kareivis guli pašáutas Gdr. Koja jam pašáuta (n.) Pb. Ma[no] mamą pàšavė, tai ir mirė Rud. Kap bėgo, tai pašãvo Švnč. Pašáutas [briedis] būva inširdęs Klt. Žmonės pašãvo vilką, tai kur jo bėgta, te kraujo šliogė Kp. Dvi kurapkas užšaviau ir vieną pàšaviau Alv. Erelis aukštyn pakilęs buvo, ale tuojaus pašautas žemyn nupuolė Tat. Karveleli mėlynasiai, kas tave pašavo? TDrIV1(Ck). Guli guli kareivėlis galvele pašautas LTR(Lyda). Pasisaugok, laputėle, pašaus tave strielčiukas (d.) Krč. ^ Nuej[o] kap pašautas (labai greitai) an vienos kojos Vrn. Elzė susigūžė lyg pašautas paukštis Pt. Šernas neria kaip pašautas į mišką rš. Eik tu, varna pašautúoju sparnu! Nt. | refl. tr. Š, Rtr, NdŽ: Pasišoviau kojelę, pabyrėjo kauleliai LLDI236(Trs). 2. tr. šūviu sugadinti, pamušti: Pašóvė orlaivį po Kuršėnais Krš. Par Didįjį karą buvo pašóvę [bažnyčią], bokštą nuvertę Nmk. Vokyčiai vieną pašóvė trobą, dega Klk. Tai lėktuvas sminga. Pašautas viršum žalio miško V.Bub. 3. tr. NdŽ nušauti, nukauti (medžiojant): Pagausiu kiškiuką, ančiuką kokį pašáusiu Trgn. Pašautà lapė, kailelį nuėmiau (nudyriau) Klt. Pašavau, pašavau, pilką sakalėlį pašavau! LTR(Slk). Ašiai turiu aukso strielbelę, kuri pašauna pilką antelę LTR(Rš). | refl. tr. NdŽ: Vienas strielčius pasišovęs stirną padėjo prie medžio LTR. 4. intr. Ser, NdŽ sugebėti, įstengti šauti. 5. intr. paleisti šūvį, iššauti: Kokį kartą ir pašáudavo, pagąsdydavo [ponas uogautojas] Kri. 6. tr. R, MŽ, N, Š, NdŽ, KŽ, Gs, Slv, Kp, Užp, An įstumti į krosnį kepti: Pašáuk duoną, duonkepys jau karštas! Grl. Duoną po pečiaus pašóviau Lkv. Kaip jau duoną pašáus, paliks tokį mažą pagrandinį Kl. Ant ližės padeda [kepalą] i pašáuna po pečium Grnk. Negerai pirmąjį [kepalą] pašavaĩ, tai ir nepareina duona pečiun Sdk. Ruošie (ruošk) duonelę pašáut pečiun Prng. Pašáuk ragaišį in pečių Št. Pyragai jau guli ant skardų, ir bežiūrint juos pašauna J.Jan. Kai pašaudavo į krosnį žąsį, toji lyg aukso obuolys sutviskėdavo sp. Antaniukas raganiūtę šmurkšt pašãvo pečiun (ps.) Prng. | Tėvas ta (tai) jau norėjo po kuknės pašáuti tą laišką Trk. | prk.: Skaudžiai puikus raištis buvo, bet po lytaus pašaváu (nepasaugojau, lyg pakišau lietui), ir nubluko Gršl. Nekreik tų pakūgių – ar nepašausi šieną po lytaus (gali užklupti lietus)?! Šts. | refl.: Nemaniau, kad taip gražiai kepalai pasišaũs po pečiu Kair. 7. tr. pakišti po kuo: Pašóvė ragutes po medžiu Ds. ║ refl. palįsti, pasmukti: Po stalu pasišóvė šuva Lp. 8. tr. atnešti, padėti: Kažin ar par Velykas man pašaus tas Velykis kokį kiaušinį? Grž. Bėkit, vaikai, ieškoti – Velykis kiaušinį pašovė! Grž. 9. tr. atkišti, atstatyti: Kokis tę eina petį pašovęs? Švn. 10. tr. įausti: Į tus juodūsius langiukus pakulas pašáunu Trg. ║ refl. NdŽ šaudyklei prasistumti po gijomis: Pasišauna šautuvas, i paliekta ant viršu siūlas neprisiaudęs Šts. 11. refl. tr. Rmš perkišus pasimauti: Pasišãvus in lazdos viedrą [v]andenio, možna toli nuneštie Dglš. Pasišáuna in lentos [pievoje balintus] audeklus ir ataneša Klt. Pagaliu pasišáuni par ušėtko ausis i neši Ar. Nuriepino kuperėlį su Bolesium, pasišóvę an lazdos! Lp. Savuosius [batus] Juras pasišovė ant lazdos P.Cvir. ║ persikišti: Pasišáusma lazdą ąsosna ir išnešma Sld. 12. intr. NdŽ sparčiai paeiti, pavažiuoti ir pan.: Aš turiu gerus arklius kur naktį su spirutu pašauti Žem. 13. tr. suvilioti, prigauti: Draugavo draugavo abu, ir ans pašóvė mergikę – reik ženyties Nmk. 14. tr. NdŽ pačiupti, gauti (ppr. turtingą jaunikį). 15. intr. atžariai, įžeidžiamai pasakyti, prikišti: Bagotas biednam dažnai pašáuna, kad utėlių nuosama Prng. 16. refl. Skd pakliūti, pasipainioti: ^ Kaip aklai vištai grūdas pasišãvo Plng. Gero ir su šakaliu nesurasi, o piktas ir pats pasišaus KrvP(Mrk). 17. refl. NdŽ pasiskubinti, užbėgti už akių: Pasikišti, pasišáuti (ing kieno vietą) I. Kitsai pasišovė I. Nesuspėjom apsidairyt apie tas vištas, pasišóvė Marijona i apžiojo Ps. Paklausyk šį kartą manęs, seno, eik dabar ir greičiau eik, susitark su Žemaičiu, o tai kitas gali pasišauti V.Krėv. 18. refl. Š, Rtr, BŽ496, KŽ pasiryžti, imtis, ketinti, pasisiūlyti ką daryti: Jis pasišóvęs rašyti knygą NdŽ. Buvau pasišóvęs jiems padėti DŽ1. Katrė teip buvo pašokus, teip pasišóvus miestan (keltis į miestą) Mžš. O tai tau buvo pirmam pasišáuti! Ll. Prašiau brolio palydėti, bet pasišóvė sesuo palydėsianti Pgr. Pasšáuna ir vėl apsėda Arm. Kadaise aš buvau pasišovęs aplankyti visus didesnius Lietuvos miestus J.Dov. Tujaus vienas už kitus juoba augęs vaikelis pasišavo į piršlius M.Valanč. 19. refl. pasisekti, pavykti: Gerai, kad paršeliai pasišãvo (pavyko gerai parduoti), būčio palikęs be cento kišenė[je] Šts. 20. tr. mėgti išgerti svaiginamų gėrimų, išlenkti (taurelę): Buvo burnelę pašauną̃s Nt. ◊ į akìs pašáuti atvirai, stačiai pasakyti, prikišti, išrėžti: Aš nežinau, ko tu bijai jai į akis pašaut Škn. \ šauti; apšauti; atšauti; dašauti; įšauti; iššauti; nušauti; pašauti; paršauti; peršauti; piešauti; prašauti; prišauti; sušauti; užšauti; paužšauti