pavėžinti reikšmė
Kas yra pavėžinti? 1 pavė̃žinti tr. K 1. Rtr, Rm kiek pavežioti, pavažinėti (pramogai): Pavė̃žinti ką karuselėmis KŽ. Jį minkštoj karietoj pavėžino prš. Jis mani gerai pavė̃žino Jrb. Kai tik ragana išėjo, duktė jos iššlavė pečių, paėmė ližę ir šaukia Jonuką: – Jonuk, Jonuk, sėsk ant ližės – aš tave pavėžysiu pro pryžedą BsPIII305(Mrj). Gužai, gužai, pavė̃žyk, an dagilio pakratyk (d.) Šl. Bernus pakratyk pakratyk, mergas pavėžyk pavėžyk LLDI530(Vlž). | refl. NdŽ, Nm, Grš: Užgavėnių išvakarėse važiuosim pasivė̃žyt Žvr. ^ Dėkui, dėde, už abazėlį – pasivėžinau (atsakant į nereikalingą patarimą) KrvP(Vlkv). 2. Sch146, K, L, Rtr, KŽ, DŽ1, Rš, Kp, Skr, Žg kiek pavežti (ppr. pakeleivį): Keleivį pavė̃žink J. Juk, man rodos, ir Dievas prisakė pavijus seną žmogų pavėžytie Sz. Jis juos galą pavėžino J.Jabl(PrL). Jis norėjo pavežamas, pavė̃žinamas J.Jabl(Žem). Ji į bažnyčią ėjo niekieno nepavė̃žinta NdŽ. Povaliuko einam, mažu kas pavė̃žys Sn. Vakar eidami iš Punsko vis lūkčiojom, kad kas davytų ir pavėžytų LMD(Pns). Ėjau ėjau, pailsau – gerai, kad Žemaičio pavė̃žino Dkš. Mergiščia, nesiprašyk pavė̃žyt: šitiek kuliganų, da užmuš Kbr. Yra tokių, kad pavė̃žina, o kitas nevė̃žina Vlkv. Pavė̃žina kokis kaimynas, tai būnu bažnyčioj Brb. Dėde, pavė̃žink namo Kvr. Sako, mane čia pavė̃žyk da pas du ligonius Nm. Galiu pavė̃žyt, jei nori DrskŽ. Kada atlieka arkliai namie, tai pavė̃žina Ss. Prašosi tę kokis ponaitis pavė̃žyt, ale arklys tik prunkščia (ps.) Dg. Pavėžỹ man ė vieną kojelę (ps.) Grv. Tikėdamasis, kad jį kas pavėžins, Dūda išėjo pėsčias K.Jank. Brolienės duktė Veronę, kaip dėdyną, pavėžino namo Žem. Jei jau kitaip negalima, tik kad išeitai, pavėžins tave pas tetą V.Krėv. ^ Pavėžino kaip velnias savo motiną PPr288. | refl. K: Atvažiuoja vaikas [su mašinėle], ir pasivė̃žinu, jei noriu DrskŽ. ◊ į šóną pavė̃žinti slapta, neteisėtai pasisavinti, parduoti: Gal čia kitą sykį ir patys kur pavė̃žino į šóną [runkelių] Iš. \ vėžinti; atvėžinti; įvėžinti; išvėžinti; nuvėžinti; pavėžinti; parvėžinti; pravėžinti; privėžinti; suvėžinti
4 pavė̃žinti tr. Klm kiek padėti, pagelbėti darbe: Aš tavi gerai pavė̃žinau: būtum nesuverpusi tiek linų, ka ne aš Vdk. Tai gerai, kad tu muni pavėžinai: suspėsu laiku padaryti Lk. \ vėžinti; pavėžinti