pažliugti reikšmė
Kas yra pažliugti? pažliùgti intr. J, J.Jabl, Š, BŽ82, DūnŽ, KŽ; L, GTŽ 1. Ds pabūti įmirkusiam, paeiti vandeniu: Dirva žliugte pažliugusi J. Slėnys vandeniu pažliuñga NdŽ. Po lytų pažliùgusi, kur tu, vaikali, eisi?! Rdn. Pri mūso pažliùgusi i pažliùgusi, [v]andens to netrūkstam Krš. Pažliùgęs gatvės purvynas NdŽ. Po lytaus pažliùgęs kelias Rt. Visos pievos pažliùgę Žsl. Pavakariais ant pažliugusių laukų, ant keliukų ir ant purvynų nugula ilgi belapių medžių šešėliai R.Gran. Lijo lijo i visa žemė pažliùgo Kv. Staigiai atleido ir iš karto pažliùgo keliukas: be aulinių neišbrisi Krč. Pažliugo keliai, nei išbrist nemožna – pilnas sniegas vandenio Lš. Pavasariais pelkės visai pažliunga ir pavirsta ežeru K.Bor. Pavasaris užėjo staigiai – oras atšilo, ėmė net skambėdami bėgti upeliai, kloniai ir pievos pažliugo A.Mišk. Po kojomis žemė molėta, pilka, klampi, pažliugusi, nes čia amžinai lyja E.Miež. ║ būti lietingam, šlapiam (apie orą, metų laiką): Pažliùgęs oras Klt. Tos žiemos dabar pažliùgusios Jrb. 2. permirkti, sušlapti: Kojos visai jau pažliùgo Varn. 3. DŽ, Ldk pavandeniuoti, prisigerti vandens, sudrėkti, įmirkti: Pažliugęs medis R, MŽ, N. Bulbė pažliùgus jau tupi, ištrauki – šlapia Brš. Kol kiminai neparšlaps, nepažliùgs, neaugs grybos Pp. Pyragas pažliùgęs, pa[v]andeniavęs Klt. Kap daugiau pašąla, tai bulvės pažliuñga, nu papūva Kč. Kiškiabaravykis pažliùgęs, susraukšlėjęs – skystas grybas Ign. 4. pašlapti, šlapiuoti: Pažliùgus lova i pažliùgus, labai šlampu Čk. Dabar sveikstu, nesu pažliùgus – sausa Bb. 5. euf. pasišlapinti: Vaikiukai ilgai į lovą varo, veizėk, i pažliùgę atsikela Krš. 6. Rtr, NdŽ gausiai aptekėti, pasrūti: Kraujais pažliùgęs KI251. Ta vieta krauju pažliùgusi KII276. Vesk mane ant tos razbajiškos ir krauju pažliugusios vietos LC1883,10. Galva kraujais pažliùgusi K. Parėjo namo visas krauju pažliùgęs, vos akis neišdurta Rdd. Bobums, vaikams akės vis pažliùgusios (dažnai verkia) Krš. Gale trobos – Marijona stovi, veidas ašaromis pažliugęs J.Paukš. | prk.: Motinos širdis kraujais pažliugo prš. 7. išpursti, paburkti (apie veidą, kūną): Vandeniu pažliugęs, aptinęs R394, MŽ530. Jis pilno veido, net pažliùgęs Kb. Pažliùgęs vaikas – riebus arba serga! Lp. \ žliugti; apžliugti; įžliugti; nužliugti; pažliugti; pražliugti; prižliugti; sužliugti; užžliugti