pie reikšmė

Kas yra pie? 1 piẽ (dial.) praep. I. apie. 1. su acc. nurodant vietą, aplink kurią kas vyksta ar yra: Pie pirkią savas laukas Zt. Jų pie namus būna Dv. Pie langą jūsį vaikščiojom Lz. Musė zvanina pie ausį Zt. Ir klauso: kas grabojasi pie duris Grv. 2. su acc. nurodant, kieno aplinkoje kas yra ar vyksta: Pie mus neregėt Lz. Pie mus žmonės gerai gyvena Kli. Nėr čia pie mus tokių daugiau Str. Koki žagarai auga pie jus? Lz. 3. su acc. nurodant daiktą ar asmenį, į kurį nukreipta kalba, mintis: Ką sakė pie obeles? Lz. Mes ūtarinom pie jos bočius Zt. Pie tuos raštus dudeno Dv. Pie moteris pasakysiu Švnč. Pie manę nepamirš' (nepamiršk) Lz. Sekmė pie tris seseris Dv. Mes nieko pie kitus nežinom, tik pie savo bėdas Ml. Kap susrinko par mus žmones, kap ėmė pint pie vainą!.. Grv. Užmiršo pie tą arkliuką Aru47. Pie plūgus, pie ratus surašėm Str. 4. su acc. nurodant apytikrį laiką: Pie Kalėdas adventuos dvylika vilkų ėmė staugt Švnč. Pie Velykas Vlk. Pie aušarą Dv. 5. su acc. ir nom. nurodant apytikrį kiekį: Pie penkis ežerus čia yra Str. Vyresnė ana metų pie dvejis Zt. Pie penkiolika bus daiktų Dv. Pie dvi valandi mušėsi Dv. Tokių pie dešim saėdė Zt. Pie aštuoni pūdai bus Zt. Pie trys metai bus Zt. Daktarų bit pie septyni Zt. Pie pusė dienos gulėjau Zt. II. prie. 1. su acc., gen., instr. nurodant vietą, daiktą, arti kurio kas yra ar vyksta: Mes gyvenam pie medžią (mišką) Lz. Voveruškos auga pie kelelius, pie takelius Aps. Ana stovi pie kraštą Lz. Žėba (varlė) pie vandenį būsta Zt. Ežerai pie Sudervė̃s Ker. Kaplonas sakė: būk pie bažnyčiai Zt. Žukauščina pie Pagiriais Zt. 2. su acc., dat. ir gen. nurodant veiksmo kryptį artyn prie ko: Iš to daikto ugnys paspylė pie žemę Lz. Akėčios [medinės] pie akmenį užsikliudžia Grv. Pakaušį prisdaužė pie akmenį Grv. Pie žemei dukart kap sviedė ir ažudaužė Lz. 3. su acc. nurodant darbo objektą: Darbo yra pie audimą Btrm. 4. su gen. nurodant objektą, su kuriuo kas glaudžiai susijęs: Anys prijunkę pie savo [papročių] Zt.
2 piẽ (dial.) praep. su gen., dat., pỹ, pì žr. 1 prie. 1. MitI66 nurodant, kad šalia linksniu reiškiamo daikto kas yra ar vyksta: Py munęs dukteries vaikiukas stova Vn. Py langalio pradėjo barškinti Pj. Katinas py namų laikos, o šuo py žmogaus Kin. Lakštingalas py vandens, py tekančio upelio ans linksmas yr Prk. Py Tauragės vienas vaikas gyvena Vn. Py Rygai paliko savo galvą (žuvo) Krg. Py tai torai vartukai Krg. Ans py panelei pasisėdęs Krg. Pi jaujo galo, mačiau, višta dėjo Grg. 2. nurodant veiksmo kryptį artyn prie daikto: Py tai lovai negalėjo pyeiti Prk. Py Drevernos pyeit KlbIX67(Kin). Eik pi pečiaus Grg. Tu pi karvių gali neiti Lkž. Tujau tas arklys pi jo atsiranda TDrVII84. ║ nurodant vietą, prie kurios kas dedama, jungiama: Py lovos kojai pysirišusi Krg. Py parnugario pyjungtos tos ienos Vn. Py dešiniojo šono liuobėjo būti pykalta ledžinga Prk. Veidrodį pykalė py sienai Dov. 3. Plik nurodant kryptį su tam tikru tikslu: Py darbo išvažiavo ryto metą Jdr. Turėjo ans piktą koją i ejo py daktaro Prk. 4. nurodant vyksmo buvimo vietą: Surinkimai buvo py būro Šlu. Pie manęs nėko nebuvo Sg. Py mūsų daug naujo atradai Krg. 5. Gršl, Klp nurodant asmenį, kurio kryptimi vyksta veiksmas: Pie genčių važiuoju Sg. Į nakvynę pareinu py sūnaus Pj. Eik py mergelei Plik. Atvažiuos py mudims Prk. 6. nurodant darbo objektą ar vietą: Pie kelio dirbom ir pie kopų dirbom Nd. Pie fermos dirba Kln. Aš viena pie šienų Kin. 7. nurodant fizinės būsenos vietą: Paršalo, gavo py plaučių džiovą Vn. 8. nurodant, kad veiksmas vyksta kokio daikto, asmens ar reiškinio buvimo, egzistavimo metu: Aš esu vežimus krovus py mėnesio šviesai Plik. Duktė nūmirė py gimdymo, py pirmo vaiko Plik. Buvo pie lenkam Viln. 9. nurodant daikto ypatybę, kokybę: Pie plaučių buvo, siuto siuto vakarais i susišaldės Sg. Pakalnė[je] py gargždo žemė Pj. 10. nurodant asmens būvį, užsiėmimą: Aš esu šešis metus py kareivių buvęs Plik. 11. nurodant minties, kalbos objektą: Ačiū Dievui, šneka py taikos Pj. 12. nurodant paskirtį, tikslą: Py būrio ką čia vienas kepalas! Vn. Py žiuvies tas vė[ja]s y[ra] geras Prk.
3 pie- (dial.) praef., py- žr. prie-, pri-: 1. daiktavardžių vediniuose: piebutis, piegalvis, piekanda, pygalvis. 2. veiksmažodžių vediniuose: piegimti, piesinešti, piesikirsti, pyauginti, pygelbėti, pysėsti, pysiminti, pysisiūdinti.