suskis reikšmė
Kas yra suskis? 1 sùskis sm. (2) 1. sing. D.Pošk, G113, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš, Brs, Šts, Rdn, Kl, Eig, Kv, Grd žr. susna 1: Ans draskos, kasos, kad sùskis aptenka, užpunla J. A sùskį i turi, ka teip kasais? Ms. Saugokis, kad suskiù neužsikrėstumei Skdv. Skirpstai nu sùskio – su taukais maišys Akm. Ta kumelė kaži kaip parbėgo suskiù aptekusi Gršl. Sùskis nuėdė karčius J.Jabl(Skd). Veršiai sùskį gavo Rs. Kiaulės suskiù apejo Užv. ^ Kasos lyg sùskį turėdamas Lg. Apstojo kaip suskis KrvP(Jnš). Kimba kaip suskis LTR(Pp). Ka i suskis baigia ėsti, ale vis da ponybę graibo LTR(Vdk). 2. sing. Užv amaras, sausis: Sùskis ir pupas buvo apstojęs Pvn. Pupų sùskis: vabaleliai nuėda pupas Trš. Atsirado visokių vabalų, paskuo sùskis dar užejo Plt. Gero nieko nėr, to sùskio netrūksta Nmk. 3. sing. toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas: Dobilų sùskis – raudoni siūliukai išsivarsto, negali nė nupjaut Stl. Suskis išėda dobilus lomeliais kaip drobulės dėjimas (tokio dydžio) Šts. Suskis išgula dobilus, bet neišeita par griovį Šts. Pusė linų lauko buvo suskiu [apimta] Ggr. Kad žemės suskis antsimeta, sukas kesulais po linus, po dobilus Trk. 4. žr. suskė: Kas čia do pašaras – vieni sùskiai Krkl.
2 sùskis, -ė smob. (2) Š, NdŽ, KŽ; L, Rtr 1. kas aptekęs suskiu, niežuotas: Kas niežais aptekęs, tas sùskis J. Suskis suskį negalia gydyti Šts. Vienas suskis gali visą avių kaimenę liga užkrėsti A.Vien. 2. kas aptrauktas miltlige: Visus suskiùs agrastus nuplėšėm i suvirinom Krš. 3. LKAI147(Klov, Žgč, Vdžg), Brt kas nususęs, sunykęs, susisukęs: Pasikinkė tokį sùskį – kur su juo nuvažiuosi Jnš. Tas paršiukas toks sùskis, kažin kaip jis augs Rs. Ir neduosiu pasogėlės nė sùskės kiaulelės JD1472. Sùskių bulvių nėr ko nė kaišti, tik rakinėti Skdv. Mačiau, atsivežus boba tokių mažučiukų, sùskių [pomidorų] Bsg. ^ Tas veršelis neėda, serga, sukritęs kaip sùskis Vkš. 4. DŽ menk. nusmukęs, nusigyvenęs, apsileidęs žmogus: Ar buvo kumet slinkis bagotas – ans visumet sùskis Vkš. Sùskį tokį gavo i sus visą amžių Jrb. Ir ans, sùskis, užsimanė turtingą pačią gauti Brs. Tas sùskis nė virvės pasikarti neturia Skdv. Ale kas tau noria skolinti tokiam suskiui: iš kur jis atiduos LTR(Vdk). Ką tu iš tokio sùskio begausi Lnkv. Baltakis ne suskis, bet tikrai pasiturįs žmogus Žem. Kaimynai pajuto, kad jau jų kaimynas suskis atkuto BsPIII13(Nm). ^ Kas daug kalba, tasai pliuškis; kas nudriskęs, tasai sùskis Ss. Kuris rėdos, tasai pliuškis; kurs nerėdos, tasai sùskis JD706. 5. Up, Slnt menk. niekam tikęs, prastas žmogus; nevykėlis: Nėr nė vieno doro vyro – visi sùskiai Šauk. Po karo priejo čia visokių sùskių, vietos nebliko Vvr. Biesai žino kokio pasvieto sùskis Kp. 6. keik. bjaurybė, nenaudėlis: O tu sùski! Da jis puldinės priešais! Rs. Sùskis vienas, dar čia nepasiduos! Žd. ^ Ak tu suski, puikiojo plauko! rš. ◊ sùskio ãtbara keik. nenaudėlis: Ausis aš tau aptašysu, suskio atbara tu, kam muno dobilus nuganei! Ggr.