žavinti reikšmė
Kas yra žavinti? 1 žãvinti, -ina, -ino tr. DŽ, FrnW, NdŽ, žavìnti, -ìna, -ìno Rtr, KŽ 1. NdŽ daryti žavų. 2. Šll žavėti: Ak! jis tikt žavina! Vd. Mane žãvina avutės, karvutės, man smagu pažiūrėt Bgt. Mašina kariška atvažiuodavo [su kinu], žmonis žãvindami liuob važiuos Plt. 3. NdŽ, OGLII407, KŽ burtais apžavėti, užkerėti. \ žavinti; pažavinti; sužavinti
2 žavìnti (-ýti K), -ìna, -ìno tr. KBII200, SchL148, KII69, K, LVIV692, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; KlG23, R, R352, MŽ, MŽ472, Kos37, Sut, N, S.Dauk 1. žudyti: Kerštau[ja] jie pryš mus … žavinti mus vis geisdami Mž338. Jei mane žavysite, nekaltą kraują ant savęs užkrausite CII586. Maskoliai žavins, kol nužavins visus buntauninkus J. Jie razbajauja bei žavina vien iš išdykumo ir balamūtystės Kel1863,159. Motinos tikros žavino vaikus savo MP285. Užsidegė visų sparnuočių rūstybė: visi karaliuką žavinti norėjo ir lig sūdui stosiant kalinėj turėjo S.Stan. Galvijų, kiaulių bei avių ant tūkstančio kas metas žavino TŽVII275. Teip kad juos žemė rydavo, ugnis juos iž dangaus degino, liepė juos mušt, žavint MP88. | Baisus drugys žavinęs Ns1847,2. | prk.: Kol pati dvasinė jos gyvybė, jos siela nėra žavinta, ji vis iš naujo atsigauna Vd. | refl. K, NdŽ. ║ prk. pražudyti, prapuldyti: Nesa kas savo dūšią su smertelnais daiktais apsunkina, tas ją visiškai ir amžinai žavina prš. Tad jie bevelija abydyt ir dūšią savą baisiai žavint ir novyt, o neg liautis to baisaus nusidėjimo DP285. Dūšias žmonių ant amžinos prapulties žavina SE171. 2. KII47 kankinti, varginti, kamuoti: Darbas žavina be atlydos mus A1885,317. Kad vargas tarpais mus ir žavina, meilė, stiprybė širdis gaivina J.Mač-Kėk. Sveikam viskas eina į kūną, tik rūpestis žavìna Skr. Gal tie kirminai ją žavìna, ka ji tokia palaikė Jrb. Šita liga šį sykį nesanti pikta, ir ji žmones nelabai žavinanti Kel1860,68. Liga ilgai žavina jį J. | Žavìnanti smarvė KII106. | Šalnos nedaug juos (javus) šįmet žavino, kadangi į tą tarpą jie gulėjo da po sniego patalais prš. | refl.: Kai motina į darbą neina, tai save graužias, da labiau žavìnas Skr. Ak, kad nieks niekados ko per staigiai nedarytų, bet ypačiai savam kerštui vietos duotų, jeib gailestis per didelis n’užpultų mus žavinąsis! LC1878,78. ║ marinti (kūną): Jis prisako kūną žavinti ir kryžiavoti, su geiduliais ir užsigeidimais, ir savo kūną paduoti apierai brš. | refl. tr.: Nesižavìnk save, ėsk, nesigailėk J. 3. malšinti, slopinti: Jie maištą žavina prš. \ žavinti; išžavinti; nužavinti; pažavinti; užžavinti