atskiesti reikšmė
Kas yra atskiesti? atskíesti tr. NdŽ 1. LL214,215, Š, Rtr, DŽ padaryti skystesnį, silpnesnės koncentracijos: Jaunų bulbių košę atskíedi su pienu – dideliai skanu Krtn. Ana atskíedė košę vandenimi J. Reikia da atskíest duona [maišant] Sdk. Kanapių pieną, sulo[je] atskíestą, valgė pri košės Šts. Atskíesk kiaulėm ėdalą Ds. Anie parduodami pieną su vandiniu atskíeda Slnt. Štai priganysiu karveles, jos duos nūnai daugiau pienelio, ir moterys balčiau man atskies buizos V.Krėv. Daug kartu atskiedžiami vandeniu klijai kaskart mažesnį turi stiprumą rš. Jūra spindi ir atrodo balzgana, lyg pienu atskiesta rš. Žemė lietaus atskiestà (įmerkta) – kap košė Lš. Kur vienas krito bernelis, ten šimtus priešų aplinkui nuklojo, gausiai paliedamas, atskiesdamas krauju gimtąją žemelę V.Krėv. | prk.: Sutrikęs žiūrėjo į pilkumu atskiestą tamsą J.Avyž. | refl. tr. Rtr, BŽ484, DŽ1: Atsiskiedė spirito rš. 2. Ser atskirti iš visumos: Avys susimaišė, ir negaliu atskíesti Up. Atskiesti skujines sėklas nu kankorėžių S.Dauk. | refl. tr., intr.: Varant gyvolius numie, pirmiau atsiskíesk avis Kal. | Ištirpini korius, vaškas atsiskíeda Pj. 3. atitolinti vieną nuo kito, neleisti būti kartu, atskirti nuo ko: Mano Oniukė negal atskíesti avių nuo ožių J. Vaiką nu motinos atskíedė Slnt. Tuo metu tėvai nuo vaikų bus atskiesti Pron. Dvidešimt pirmų metelių atskies mumis nu tėvelių LTR(Vkš). Jau laikas paršelius nu kiaulei atskíesti Slnt. Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo S.Dauk. Nuo bažnyčios su visu atskiestieji P. ^ Tikt retai koks … kaip atskiesta žąsis prie liberalų priklydo TP1881,30. | refl.: Republikė turinti nuo bažnyčios atsiskiesti LC1888,17. ║ refl. nebūti kartu, pasitraukti: Ans nu mūsų kaip atsiskíedė, ir nebsutikom daugiau KlvrŽ. Mes noram atsiskíesti su pažįstamaisiais LKT143(Kin). Aš nu tėvų tat kaip atsiskíedžiau, tai čia parejau Žr. Atsiskíedom nū anų, išvažiavom kitur Šv. Atsiskíedom nū tėvynės Pj. Kas atsiskíedęs nuo svieto, tas atskyduolis J. Kaip tos karvės atsiskíedė nū bandos? Lkv. 4. nutraukti santuoką, išskirti: Py mūsų i bažnyčia gal atskíesti Prk. | refl.: Ta merga pamasino, ir atsiskíedė Šlu. Užsimanė skíesties – nuejo, atsirašė, atsiskíedė Všv. Į mūsų kraštą i seniaus galėjai atsiskíesties Prk. 5. padaryti atskirą, atidalyti, atriboti: Sako, motina žemę atskíes nu sūnaus Skd. Vesdamys tribą nu Švėkšnos lig tribos, kuri atskíeda Žemaičius nu Aukštaičių, apturėsma du kampu Jn. Kapinės … iš dviejų šalių giliais grioviais nuo kitų laukų atskiestos A1884,279. Su Žvingiais buvom [vienoje apylinkėje], dabar atskíedo Pj. Vyskupas, atskiedęs nu Palangos bažnyčios Darbėnų koplyčią, pakėlė ją į parakvijos bažnyčias M.Valanč. | refl.: Atsiskíedėm nū Lingių, atskira soda Grd. 6. refl. atsipalaiduoti, atsidalyti: Juk turi nužiūrėti, kumet atsiskíeda nu to stiebelio jau [linai] Lpl. ║ atsišakoti: Kiti [žiedai] noris ant vienu kelmu yra, vienog būtinai atsiskiedę kaipo lazda S.Dauk. 7. pajusti, suvokti būdingas ypatybes, skirtumą: Enrikas Latvis, aprašydamas gyvenimą vyskupo Rygos Alberto ir jo kares su latviais, nežino, kaip juos atskiesti nu lietuvių S.Dauk. \ skiesti; apsiskiesti; atskiesti; įskiesti; išskiesti; nuskiesti; paskiesti; parsiskiesti; perskiesti; praskiesti; priskiesti; suskiesti; užsiskiesti