išvėpti reikšmė

Kas yra išvėpti? 1 išvė̃pti, ìšvepia (-ia KŽ), ìšvėpė DŽ 1. žr. išviepti 1: Šiurpiai išvėpta burna kažką šaukia rš. Kogi tu žiobtuvus išvėpei ir nesisveikini? rš. Ten gera, kur mūsų nėra, – pritarė jai Damulė, linksmai išvėpdama skiausčias savo lūpas J.Balt. | refl. J, Š, OG291, KŽ: Vaikas jau išsivė̃pęs (rėks) J.Jabl(Als). Kai juokiasi, tai jo lūpos išsivė̃pę Mrj. Ko žiūri išsivėpęs? Rs. Pasistengė Elzė nusišypsoti išgirdusi tokį įtarimą, bet pati pajuto, kad jos sustingusios lūpos tik liūdnai išsivėpė Pt. 2. tr. atkišti (dantis) juokiantis: [Marė] nuolat dantis išvėpusi šaiposi I.Simon. Velnio čia tau gražuolė – pamaiva, išvėpus dantis, kaip Ilkės karčemoje pardavėja M.Katil. 3. refl. KŽ išsiviepti, susiraukti: Ans išsivėpęs, kad kas netinka, akis rauka, lūpas trauka J. Pulkininkas, piktai išsivėpęs, numojo ranka Pt. ^ Ko čia išsìvėpei kaip naginė, kas nepatinka? Kv. Išsivėpęs kaip devynios pėtnyčios Krp. 4. intr. J.Jabl, DŽ būti atsisagsčiusiam, atsilapojusiam: Koks šaltumėlis, o anas eina išvė̃pęs Lel. Ajezau, tiek išvė̃pus, net kaklo nesusisegus Sug. Kaklas išvė̃pęs Aln. Kelnės [svotelių] nusmukę iki kelelių, krūtinės išvėpę kaip žydelių LTR(Ukm). | refl.: Razsisagstęs, išsivė̃pęs, lekia jau su buteliu Klt. 5. refl. J.Jabl(Als), Š, KŽ išsiskėsti, išsiplėsti, suskilti: Kurpės tavo išsivė̃pusios, t. y. išsklidusios, išsiplėtusios J. Triukšmingai traukė [Saladienė] iš krosnies pyragus: putnius, išsivėpusiomis ant šonų žiauberėmis, tvoskiančius karščiu ir kvepiančius J.Balt. Visuomet rasose, dumble, paskum saulės karštyje vaiko kojos suskirdėjo kruvinais „gaidukais“, letenos išsivėpė tartum lepšės P.Cvir. 6. intr. BŽ478 šnek. pasidaryti vėplai, žiopliui. \ vėpti; atvėpti; išvėpti; nuvėpti; pavėpti; pravėpti; razsivėpti
2 išvė̃pti intr. NdŽ, KŽ 1. Sug žr. 1 išvėpti 4: Išvė̃pusi krūtinė DŽ1. Eidavau, būdavo, išvė̃pęs ir nesirgdavau Aln. Turi va kailinius išvė̃pusius, kam tau dar tas paltas? Rm. Žiūrėk, marškiniai išvė̃po – užsisek greičiau Trgn. Eik tu oran sušilęs ir dar išvėpusiu kaklu – ar nekosėsi? Žl. Krūtinės išvė̃pę kaip žydelių Mlt. Vaikinas išvėpęs, dar nespėjo kaip reikiant apsirengt rš. 2. žr. 1 išvėpti 6: Nebūk toks išvė̃pęs! DŽ. Mažas būdamas tu buvai žvitresnis, o dabar visai išvėpaĩ Š. Ejo išvė̃pęs ir pametė pinigus Ds. Kai išvė̃pęs vyras, nerasi blogiau KzR. Až tokio išvė̃pusio berno nevorta ir tekėt Ds. To išvė̃pusio žmogaus neklausyk J.Jabl(Vl). Išvėpo tas ir mano vaikas Krs. Nu jau tas išvė̃pęs piemuo, tai išvė̃pęs: rėki rėki, o jis – tylia LKT290(Ppl). Jei taip būsime išvėpę ir apsileidę, tai ateis laikas, kad visuomenė nebetikės mūsų nauju šauksmu, mūsų sumanomais darbais A.Sm. | prk.: Kupiškėnska kalba labai jau išvė̃pus Vb. Šilta lygumėle, per amžinai išvėpusį tiltelį įsukam aplink pašiurusį klojimą į Vaikesą P.Andr. Anys visi tokie išvė̃pę Vžns. ^ Išvėpęs kai žąselis Ds. 3. intr. Jnšk išleipti, išglebti; nualpti: Lyja lyja, o saulė pabuvo, vė išdžiūvę išvė̃pę visa Vj. | Sugaus galvą ir išvėpsì Ds. \ vėpti; atvėpti; išvėpti; nuvėpti; pavėpti; pravėpti; suvėpti