išviepti reikšmė

Kas yra išviepti? išviẽpti, -ia, ìšviepė 1. tr. suraukti,iškreipti (veidą, lūpas); pravėrus lūpas rodyti (dantis): Šuo tura savo dantis išviẽpęs, gatavas įkąsti Prk. Vaikai kaip išsižiojo, tai ir stovėjo ratu, išviepę lūpas J.Balt. Panelė Niuta, išviepusi lūpas, su patyčia išėjo taip pat iš svetainės LzP. Ji sustojo, išviepė veidą, lyg verkti norėdama, tačiau susilaikė I.Simon. | refl.: Jau užeina toki migla, ka noru matyti, reik išsiviẽpti Sd. Vaikai veiza televizorių išsiviepę Krš. Atbėgus viena pati galva, išsiviepusi į ugnį ir žiūrianti LMD (Sln). Kumelė išsiviepusi puolė ant vilko J.Jabl. ^ Visai tamsu. – Išsiviẽpk, ir matysi (juok.) Vdk. Išsiviẽpk, i pasišviesinsi (juok.) Krš. 2. refl. KII71, K, G88, NdŽ padaryti grimasą, išsišiepti: Išsiviẽpęs ir išsiviẽpęs – nė nežinai, ar juokias, ar verkia Erž. Išsìviepiau, saulė duoda in akis, ir nutraukė (nupaveikslavo) DrskŽ. Nebūk išsiviepęs, susčiaupk, ba dar varna inlėks tau koserėn Lš. Būtum nieko [mergina], ka taip nevaipytumias, o išsiviẽpusi ir išsiviẽpusi Rdn. Išsiviẽpus žiūrėjau į jaunavedžius Prn. ║ Š padaryti grimasą, išsišiepti iš įtampos, rodant nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį, baimę, skausmą, nepalankumą kam ir pan.: Ko taip išsìviepei, ar negardu? Kair. Amžinai išsiviẽpusi, ėda vyrą be peilio Krš. Braukdamas ranka per suputusią koją, net išsiviepė iš sopės Pt. Be kantrybės boba, išsiviẽpusi ir išsiviẽpusi (verkšlenanti) Rdn. Vaikas jau išsiviẽpęs (ant rėkimo), t. y. atsiviepęs J. Tas žmogus toks išsiviepęs Grd. O kuo tau blauzdas apgenėsiu? – išsiviepė kaip šeškas, sparnus nuleidęs, šlapias, tartum linų pėdas iš markos žmogėnas M.Katil. Net gražiausioji, pajutusi kietą žirnį, taip išsiviepdavo, kad atrodydavo lyg beždžionė J.Dov. ^ Išsiviepė kai katinas, uodegą įkišęs LTR (Vdk). Išsiviepus kai Žaikio (Žainio NžR) kalė Sln. Išsìviepė kaip šuo kąsdamas Kp. Išsiviẽpęs kaip šuo prieš mėnesį Vdžg. Aš čia išsiviẽpus kap devynios giltinės Dv. 3. refl. part. veiksmo intensyvumui sustiprinti: Tu tą arklį negerai vedei, aš turėjau stumti išsiviẽpęs LKT144(Kin). Kaip pradėjau gyventi, kuldavom išsiviẽpę Pgr. Visa ko pridės, i tempsu išsiviẽpęs, mat! Krš. Tie kambariai negreitai nugrobami (sutvarkomi), čia turi plušėti išsiviẽpęs (sakė moteris) Krš. Švieta mergelkos katelus išsiviẽpusios Rdn. Tie Kuršėnai negalia gatvių išsibrukavoti: makasija išlyną išsiviẽpę Krš. Gaspadinė išsiviepus pila grūdus išsišiepus: kad anys paspringtų! A.Strazd. Tempė, vilko išsiviẽpę, bankrutavo ta bendrovė greitai Krš. Vyniuką patrauka išsiviẽpęs (labai geria) Rdn. 4. refl. NdŽ prk. išsikreivinti, suklypti: Stakta išsiviepusi įkypai, per tat durys vis praviros stovėjo Žem. ║ atsiknoti, išsiskėsti: Šis treptelėjo koja taip, kad išsiviepė bato padas rš. \ viepti; atviepti; išviepti; nuviepti; praviepti; suviepti; užviepti