kinis reikšmė
Kas yra kinis? 1 kìnis sm. (2) 1. K gyvulio (ppr. kiaulės) guolis, migis: Kiaulės guli kìny J. Žino šerno kinį ir vilkų kelius S.Nėr. Kiaulėms kìnyje gulėti nešalta Nmk. Mes kiaules tiek nupenėjom, kad jau iš kìnio nebepasikela Vkš. Įdėk kiaulei šiaudų – jokio kìnio neturia Skd. Kiaulė kinį taisos, greit paršiuosis Šlv. Kiaulė įsirausė į kìnį ir miegojo Šmn. Paršeliai po vienas kito lindo iš kìnio Prnv. Pažiūrėk, koks suverstas kinis! Al. Meška sau sunešė į kinį visą medų rš. Pelė, savo vaikus palikusi savo kinė[je], pati išejo medžioti PP84. Voverėlės tik kada ne kada išlenda iš savo minkšto kinelio pasišokinėti rš. Tavo lova sujaukta kaip kiaulių kìnis Grd. | Razbaininkų kinis LTR. 2. kraikas, iš kurio daromas guolis: Parnešk kìnio kiaulėms Slnt. Kiaulėms kinį įdėjau gerą, galia miegoti Lkv. 3. lizdas, gūžta: Mūsų berže varnos kìnį susinešė Vkš. Kam paėmei visus kiaušius iš kìnio, reikėjo padį palikti Vkš. Višta tupi kìnė[je] Mžk. Radau medy kinį, tik nežinau kokio paukščio Jsv. Vivirsys suvijo kinį ant pasėtos dirvos BM350(Vkš). 4. prk. suverstas nešvarus, prastas žmogaus guolis: Sutvarkyk tą savo kìnį, juk ne kiaulė tesi, kad teip apsileidai! Slnt. Uždenk savo kìnį, dar žmonių gali ateiti! Varn. Lipk greičiau iš savo kinio! Rs. Tenai dieną ir naktį ant kieto kinio sėdėjo ir miegojo I. Tiesiai iš kinio ir valgyti, o praustis nereikia, ką? Rs. ^ Iš kinio į šikinę (nespėjo atsikelti, tuoj puola valgyti) Jrb. 5. TP1880,2 prk. netvarka: Ano kambarė[je] didžiausias kìnis Mžk. 6. žr. 2 kinis 5: Statyk po šituo kiniu samtį, ba čia visuomet sugaunam Mrc.
2 kinìs sf. (4) 1. ant vandens užžėlusi pluta, liūnas: Ežeras per daug metų užako ir an vandenio užsidėjo kinis Sn. Per kinìs labai pavojinga eiti Lzd. Ežero žiemių kraštas baisiai priaugęs žolių, ir už kelių desėtkų metų pasidarys kìnys Lš. Kap užsistoji ant kinies, tai kap patalas linksta Kč. Neik ant kinių: gali pratrūkti – išsimaudysi Vs. 2. Sl upėje ar ežere maža salelė; liūno plotelis: Kinìs ajerų, meldų priaugus J.Jabl. Daugų ežero kiny yra kapai Dg. 3. atvira vieta liūne, akis: Eik atsargiai per liūną, ba yra kinių̃, tai dar inpulsi Lp. Užšaldavo kinys ir šaltiniai rš. 4. ppr. pl. vandenyje augančių žolių šaknys: Prie krašto ežero plovai – tokios kìnys Smn. Kinimis vadinamos švendrių iškilusios į vandens paviršių šaknys T.Ivan. Dėk bučių kinysè, tai daug žuvų rasi Lš. 5. ppr. pl. vandens pakraštyje augančių medžių išplautos šaknys: Pakamšyk lazda po kinim – vėžių išlįs Gdl. 6. potvynio metu išneštas ir paliktas ant pievos dumblas: Pieva visa apnešta kinim, todėl negalima šienaut Ad. In kinies toki gražūs dobiliukai užaugę Ad. 7. dirvos ežia: Negalima dirvon įvažiuoti, kad kinìs aukšta Lel. Galudirvėj tokia aukšta kinìs, kad arklys prie žolės nulipti negali Lel. 8. An kelmas. 9. An pakilesnė vieta raiste ar šiaip drėgnoje vietoje.