raukyti reikšmė
Kas yra raukyti? raukýti, raũko, raũkė tr. 1. K, I, J daryti raukšlėtą, dažnai raukti (veido dalį, ppr. kaktą, nosį): Kaktą raukyt B1029, N. Ko tep lūpą patempei, kaktą raukai? Gs. Senis tylėjo, raukė antakius rš. Šuo tupėjo šalia ir raukė nosį nuo dūmų rš. | refl.: Pradės veidai raukytis ir plaukai kaltūnuotis Gs. ^ Raukosi pilvas (norisi valgyti) N. ║ refl. Q49, R traukyti veidą raukšlėmis dėl kokio nemalonaus pojūčio, rodant nepasitenkinimą, pyktį: Tėvas kantrus, tik raũkos, ale nieko nesako Klt. Paragavę tų vaisių kartumo, pradėjome raukytis ir purtytis V.Kudir. Susiraukiu, raukausi SD143. Jisai nesusiraukęs bus, neraukysis CII88. Nesraukýk, gausi ir tu Rk. Išsyk raukýdavosi, paskui paprato Kt. Nuog itokio gyvenimo tai ašaros nesraukius byra Vrnv. Raukýdavos vaikai, nenorėdavo skaityt Dglš. Vyskupas, nors raukės, apmaudavo, suteikė kunegui Jonui geistą kleboniją M.Valanč. Jau tai ar aš raukysiesiu V.Piet. Liepama kur eiti, nemurmėjo, nei raukės M.Valanč. Bet kai priėjo kalba apie pusę karalystės, tai ėmė ir pradėjo raukytis LTR(Dkk). Arklys raũkos ir griebia kąst BM154 (Jnšk). Bijau: bėroji raukosi, gali kąsti Dkš. ^ Kam nekartu, tas nesirauko LMD, J.Jabl, PPr256, Rz, Pnd. Kam nekartu, tas neraukos VP22. Raukosi kaip tinginys, darban eidamas TŽV601. Raukos kai cibulius ėsdamas Sln. Raũkės kaip cibulę po nose patrynęs Krtn. Raukos kaip prieš devynias pėtnyčias LTR(Užp). Raukos kaip dantį geliamas PPr411. Raukosi kaip Zaboro kumelė, spalių padėta LTR(Yl). Raukýkis kaip sena kumelė Šv. Raukos kaip kumelės subinė Grž. Raũkosi kaip arklys nusišikęs Jnšk. Ko raukaĩs kaip ausin myžtas Ukm. Šuva ir žmogus nesraũkę inkanda Ds. Žmonėms nesergant, vaistininkai raukosi PPr86. 2. raukšlioti, glamžyti: Raukyti, rukšloti, rukšlenti I. 3. sukinėti, krapštinėti: Kurio čia kelmo raukái tą lempą?! Ar nagai nepakent?! Vvr. 4. refl. DŽ šnek. niaukstytis: Pradėjo, pradėjo šiandie – raũkos i raũkos Jnšk. Jau ir vėl dangus raũkosi – vargiai iškęs iki pietų neliję Prn. ◊ gýslos raũkosi nepriima organizmas, purto iš pasibjaurėjimo: Kam verti [gerti]: matai, kad raũkosi gýslos Gs. nósį raukýti rodyti nepasitenkinimą: Kas rauko nosį ar pasiduoda panikai, tą geriau „atleisti nuo darbo“ rš. Ir raukė nosį prieš jį Ev. Nosį raukydami, šalin slenkat su tuščia dūšia brš. rū̃rą raukýti vlg. bijoti, nuogąstauti: Rūras rauko ir Amerika, bijo tos bombos Lk. Viršaitis rū̃rą raũko (bijo kratos) Kltn. \ raukyti; išsiraukyti; nusiraukyti; paraukyti; priraukyti; suraukyti; užraukyti