vienatinis reikšmė

Kas yra vienatinis? vienãtinis, -ė adj. (1) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, vienatìnis (2) NdŽ; L, Rtr, K.Būg 1. tik vienas, vienintelis: Py mūsų beliko vienãtinė tokia obelė – kitos iššalo Prk. Ožeksnis vienãtinis medis skęsta į vandenį Smln. Tėvams vienãtinis džiaugsmas, ka vaikai vykę Šll. Norint menko gyvenimo buvo senukai, vienok sūnų, kaipo vienatinį, tai išdykusiai augino, nežinodami patys kaip lepyt BsPIII290. Tiktai Dievas, kurs niekumet neapleida nelaimingų, vienatiniu jos globėju bepaliko M.Valanč. Tai buvo vienatinis mano gyvenime šūvis J.Bil. Vienatinis jo turtas buvo suktinė tošelė LzP. Mes, lietuviai, gal vienatinė pasauly tauta, kuriai buvo draudžiama savo kalba kalbėti, rašyti ir skaityti Pt. Tai buvo vienatinės valandos, kada Napalys nebuvo burbeklis Vaižg. Kol Katrės Brinkytės tėvai tebegyveno, tol ji, kaip vienatinė duktė, visų buvo gerbiama I.Simon. Dievobaiminga motriškė Kotryna iš Žeimių, nustojusi amžiną atilsį vyro ir vienatinio savo sūnaus, ieškojo paguodos pas Dievą M.Valanč. Žmogus yra vienatinis sutvėrimas, kurs turi daiktų supratimą, o gyvulys – ne Blv. Yra toks darbininkų pasielgimas beveik vienatinė priemonė už savo darbą gauti atitinkamą užmokesnį Vd. Juk meilė – vienatinė gyvenimo prasmė I.Šein. Buvo turėjęs mat jisai kumelę vienatinę, su kuria ir žemę arė, ir į karčemą važiavo A.Vaičiul. Šaknelės ir žolės – vienatinis jų valgis Gmž. 2. vienišas: Ana vienatìnė gyvena, neturi nei vyro, nei nieko Ml.

Ką reiškia žodis vienatinklis? Visi terminai iš raidės V.