nubėgti reikšmė
Kas yra nubėgti? nubė́gti intr. 1. R, K bėgomis nusigauti, nulėkti: Vaikas viena koja basa nubė́go J.Jabl. Ar nubėgsi, žirgeli, į pusantro stundelio šimtą mylelių? JV279. ^ Kad tu nubė́gtai laukais (kad tu pasiustum)! Arm. | refl.: Viernai nusibėgs jop MP79. 2. greitai nueiti: Nubė́k į mišką šluotų Jnš. Nubė́k į klėtį pažiūrėti, kas ten bilda Rm. ║ tr. bėgant nudėvėti, nunešioti: Jis savo kurpes nubė́gęs KII7. ║ refl. pavargti greitai bevaikštant, betriūsiant: Šiandien labai nusibė́gom Brt. Per visą dieną nusibėgus, gerai vakare pailsėti rš. ║ refl. tr. nuvarginti bėgant: Marė Galcikienė gali kojas nusibėgti bebėgdama ir bedirbdama I.Simon. ║ nuslinkti: Saulės spindulys, pragręžęs tamsą, nubėgo drėgnais pasėlio laukais P.Cvir. | prk.: Mokytojui net šiurpulys nubėgo per kūną Sl318. ║ greitai nuvažiuoti (apie traukinį, automobilį): Laikas namo! jau paskutinis traukinys nubėgs P.Cvir. 3. nuvykti kur, pasitraukus nuo ko: Per karę mes nebėgom – nebuvo kur nubė́gti Grg. 4. R204 nutekėti: Pragalvỹs nubė́ga į Eglesį Pp. Šitas ežeras yra nubėgąs (iš jo išteka upė) Brs. Prakasiau tą griovelį, kad būtų kur vandeniui nubė́gti Jnšk. Nubė́go nuo laukų sutirpęs sniegas J.Jabl. 5. nusilieti, nuvarvėti: Kraujas jo visai nubėgęs buvo CII647. Alaus ten nubėgo biškis, man beleidžiant Sln. Kad miegota saldžiai, net seilės nubė́gta Ds. | refl.: Reikia pastatyti kur tas bulbes, kad nusibė́gtų (nuplovus nuvarvėtų) Bsg. ║ nusilieti per kraštą beverdant: Taukai nubėgo, ir paliko liesi kopūstai Šts. Nubėgusi putra paliekta be skonio Šts. 6. nuplaukti: Taip nubėgę netoli nuo krašto inkarą išleido Ns1857,1. 7. nutirpti: Sniegas urduliais nubėgo Žem. Kad šitaip tik porą dienelių pašildytų, tai bematant kelias nubė́gtų (nutirptų sniegas nuo kelio) Ds. Kelias nubė́go, ir nebatvažiuo[ja] Krš. 8. pranykti: Saulė kyla, tuoj nubėgs rasa rš. | Trumpų sijonų mada nubė́go Šts. 9. KII251 užskubėti: Mano laikrodis nubė́go Rs. 10. pasileisti, prairti (apie nėrinio akis): Nubė́go akis par visą marškinių nugarą Skr. Nerdama nepaleisk akelės, kad nenubė́gtų Plng. 11. nudilti: Žagrė biskį nubė́go – sunku arti Grš. Noragas ėmė ir nubė́go tuojau – buvo labai kieta arti Brt. 12. nusinerti, nukristi: Kumelė antmynė vedekliuo koją, ir nubėgo pirštų nagai Šts. 13. nusitęsti kuria nors kryptimi: Kelias nubėga kairėn Žem. 14. nublukti, nusišerti: Tik išskalbiau, ir nubė́go spalva Lkš. Parvas skalbiant nubė́gęs KII315. \ bėgti; antbėgti; apibėgti; atbėgti; dabėgti; įbėgti; išbėgti; nubėgti; pabėgti; parbėgti; perbėgti; prabėgti; pribėgti; subėgti; pasubėgti; užbėgti