pašlyti reikšmė

Kas yra pašlyti? pašlýti, pašlỹja (pàšlija Pls, Kb, Drsk), pašlìjo intr. 1. I, Š, Rtr, BŽ266, DŽ1, KŽ, Ktk, Č pakrypti, pavirsti į šoną, pasvirti, nulinkti: Siena pašlìjo NdŽ. Kūgis jau pašlìjo, kokis kreivas pasdarė Dg. Pašlìjęs medis Als. Šit ant Samališkės kur eitant buvo kryžius, teip pašlijęs rugiūs Vž. Putinėli raudoniausias (raudonasai Rdš), ko pašlijai ant šalelės? (d.) Rod, Pls. Mėžyme javai net į šalis pašlìję Rod. Po lietui visi javai pašlìjo Snt. Vidaus bėgis turi būti kiek pašlìjęs į kelio vidų KŽ. Sukeikęs drožė Juozui į ausį ir pats pašlijo, mažne pavirto Žem. Ir papūtė vėjelis, ir pašlìjo žirgelis (d.) Kb. ^ An pašlìjusio medžio visi šunes myža Ūd. pašlìjusiai adv.: [Skiepijant] reik diegti vieną dirgsnį pryšakė[je] įkištojo mietelio, o antri dvi atželi iš šalių mietelio, pašlijusiai ant mieteliu S.Dauk. | refl.: Tas kad stums, tokia tarpininkė net pasišlijo Žem. 2. pasiremti: Aš pašlyju į apkaso kraštą E.Miež. Prie pat durelių, pašlijęs į tvorą, Jonas rūkė savo pypkę Mš. 3. KŽ, Plv prk. pablogėti, pairti, pakrikti: Pašlìjo gyvenimas, pašlìjo ir sveikata Ktk. Gal žmogui protas pašlìjo NdŽ. Labai mano galva pašlìjus – neprisimenu Nmn. Jo autoritetas gerokai pašlìjo NdŽ. Drausmė jo pamokose pašlijusi rš. Pašlìjusi firmos padėtis NdŽ. 4. prk. palinkti į kieno pusę, suartėti: Bajorai ir visi, kurie buvo į juos pašliję savo papročiais, savo kalba ir ateities siekimais, pajuto pavojų iš lietuvių valstiečių rš. 5. žemėjant nusitęsti, nusidriekti: Tą mažą slėnelį, paužulniai pašlijusį pietų link į jūrą, iš visų kitų trijų šonų užstoja Jaila Vaižg. Visas tas kraštas, kaip šiandien regam, pašlijęs yra į Baltijos jūrą S.Dauk. 6. kiek susmegti, patilžti: Duona pašlìjusi, it [v]andens pritraukta, pasruvusi, sužlegusi M.Unt. ◊ žẽmė pašlìjo iš po kójų NdŽ pasidarė nesaugu. \ šlyti; atšlyti; nušlyti; pašlyti; paršlyti; peršlyti; prišlyti; sušlyti; užšlyti