šarpus reikšmė
Kas yra šarpus? 1 šarpùs, -ì (plg. vok. dial. šarp) adj. (4) Š, Vlkv, Up, (3) RŽ, NdŽ, šárpus, -i (1) Jn, Rtr, FrnW, KŽ, NdŽ, Kl, Skd 1. Prk, Varn, Kltn, Gr darbštus, guvus, gyvas, mitrus: Žmogus šarpùs nestoviniuo[ja] prie darbo, ale dirba greitai, darbas iš nagų jam nesprunka J. Išsigimė vaikelis, vardu Mikė, labai guvus, šarpus, pašankus ir linksmus M.Valanč. Tėvas kad i senas, bet šarpùs tebėra Kal. Mūsų Anutė šarpì pri darbo Žgč. Šarpus keliavežys turėjo iš ratų iššokęs sostą išboginti S.Dauk. Jis labai šarpus esąs į maldą N. šar̃piai adv. Lc, šárpiai KŽ: Tuo tarpu Stonienė šarpiai plušėjo po trobą Pč. Dirbkiam šárpiai ir baigsiam Vvr. Ans kai dirba, tai dirba šar̃piai Trg. Norint uždirbti, reikia šárpiai dirbti Gršl. Grobk šarpiai [auksą] ir pilk į vežimą! BM404(End). ║ apsukrus, gudrus: Vilniaus kunegai, tame dalyke guvesni ir šarpesni, kelis atvejus jį pranoko ir savo užpakalė[je] paliko M.Valanč. 2. M.Valanč, Kos93, Jn, M, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Tv greitas, spėrus, skubus: Nu kad tu šárpus! Kl. ^ Judošius šarpèsnis, už bobą greitesnis Rt. šar̃piai adv., šárpiai Rtr, KŽ, Klp, Vž, Tv: Juk tik suskubsi, nereik teip šarpiai bėgti J.Jabl. Bėk šárpiai – karvė nusitraukė! End. Joni, bėk tu šarpiai į miestelį, paieškok tėvą ir pasakyk Juzelę parvažiavus M.Valanč. Taip šarpiai [Janikė] lakstė ir darbavosi, net širdis Petrui džiaugėsi Žem. Šárpiai lėkiat pry šieno, debesis kilsta Šll. Da neišeis teip šar̃piai visi Kin. Tu, vaikeli, šarpiai nupūsk į miestą Vvr. Ta (tai) šar̃piai skubėjov vedi į tus užpelkius Plng. Aš tos motriškos negaliu priginti, ana dideliai šárpiai eita Dr. 3. greit vykstantis, neilgai trunkantis, skubus, greitas. šar̃piai adv.: Tei šar̃piai nužydėjo! [p]Kin. Ta galva neišgyna teip šar̃piai Prk. Liuob neužšals teip šar̃piai Vž. Velionis ... rašė šarpiai TS1902,10b. Liga žmogų šárpiai priveika End.
2 ךarpùs, -ì (vok. scharf) adj. (4) Š, Vlkv, Up, šárpus, -i (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ, Kl, Skd, Klp, Kv, (3) RŽ, NdŽ 1. D.Pošk, N, K, J aštrus, išgaląstas: Tokio šarpaũs dalgio da[r] neturėjau Jrb. Šar̃pios žirklės Plk. šar̃piai adv.: Su šmirgeliu šar̃piai nepagaląsi Plk. 2. nelygus, šiurkštus: Eglinės lentos šar̃pios Jnš. Kokioj šarpesnė̃j puodynėj išsuka sviestą Vlkv. 3. J, KdI, Grš, Krp, Žg, Mžk karštas, smarkus; griežtas, piktas, netaikus: Šárpus žmogus visiem įgrysta J.Jabl(Vl). Abu šar̃pūs – nesugyvęs Vlkv. Tas tai baisus [žmogus] toks buvo, šárpus Sdr. Marti labai šarpì, nesugyvena Krš. šar̃piai adv.: Šiandien jau ne tie laikai, kad šeimyną šar̃piai laikyti galėtum Grl. O kortomis turite kada lošti? – šarpiai užklausė klebonas rš. ║ MitI20(Rg), KŽ, Kv greitas, energingas; staigus, ūmus (apie arklį): Šarpùs arklys: kad į kalną veža, net ugnys laksto Klm. Ta kumelė labai šarpì Šll. ║ užgaulus, šiurkštus (apie žodį, kalbą): Mums nieko nekliuvo, tik šaunių šarpių̃ žodžių, purvinos šluotos ir brūklio per nugarą Š(LzP). 4. Ėr žvarbus: Šarpùs vėjas, oras Vl.