sukata reikšmė

Kas yra sukata? 1 sùkata sf. (1) K, DŽ, NdŽ, sukatà (2) Rtr, Pls 1. R, R229, MŽ, MŽ263, N, K, BzBkXXV281, DŽ, NdŽ, LKGI302, Žml avių kvaitulys (coenurus cerebralis): Mūsų juodasis gėrelis turbūt sùkata serga: nuolat sukas ir sukas Šl. Kad sùkata apninka avį, tada vomina aplinkuo, serga sùkata J. Avis įgavo sùkatą J.Jabl(Als). 2. R229, MŽ, MŽ305, N arklių liga, panaši į pasiutimą. 3. vidurių paleidimas: Ar sùkata pristojo, kad teip rėki?! Pnm. Sukãtos iš ko, ką valgysi pieną iš blėkos (nugriebtą) Pls. 4. DŽ, NdŽ, LKGI392, Sml žr. sukynė 2: Vaikai ant ledo pasidarė sùkatą ir susirinkę važinėjas ratu Skrb. 5. Kp keletas nušukuotų linų saujų, susuktų į grįžtę: Nušukuok linus, susuk sùkatom ir sudėk skrynion Skp. Padirbi linų sukatàs, paskui vėl tas sukatàs ardai ir šukuoji geležiniu šepečiu Šmn. 6. Q308, CI1111, B821 sukamasis žaislas, sukutis. 7. scom. pikčiurna: Velnias čia atnešė tą sùkatą Vlkv. Su tokia sùkata neprasidėk DūnŽ. Rukatą sùkatą pasiėmė, daba i vargsta Krš. 8. scom. menk. landus, įkyrus gyvulys ar žmogus: Ta sukatà tai ir taikstos į vasarojų Klov. Ar neisi tu, sùkata, čia neambrijęs! Mrj. 9. scom. NdŽ, Ėr sukčius: Dabar jau tam sùkatai nebesiseks Kvr. Visas miestas laikė jį baisiausiu šykštuoliu ir sukata J.Balč.
2 ×sùkata sf. (1), sukatà (2) 1. NdŽ, Rk, Žml, Upt, Jon, Jrb, Šk, Tlž, Rg žr. 2 sukatos: Nuo tokio darbo gali sùkata pristot Brž. Gausi sùkatą arba kitą kokią kvarabą ir numirsi Ob. Ar tave sukatà įniko, kad taip nugeltai? Klov. Insiveisė sodžiun sukata: pernai vienas bernas sukatom mirė, šiemet kitas Kpč. Žinot juk, kaip mes, per daug raudodami bėdžiai, ak, žėlėk Dieve, baisingą sùkatą gavom K.Donel. ║ liga, negalė: Kokia sùkata čia in tau dabar pristojo? Sv. Muni toki sùkata apstojo: negaliu nė valgyti, nė dirbti Vkš. 2. N, K, BzF72, Prk, Grš, LTR(Sd) rachitas: Nuo sùkatos, t. y. kad susisuka, gydyk vaiką J. Mūso kaimyno vaikas tura sùkatą Klp. Sùkatą vaikai įgauna iš neveizėjimo, iš silpno auginimo Grg. Jonis, vaikas būdamas, yra turėjęs sukatą, tai dėl to jo kojos kiek kreivos I.Simon. 3. scom. Gl, Dgl, Šl sulysęs, sudžiūvęs, paliegęs, susisukęs žmogus ar gyvulys: Tokį sùkatą vyrą i kur galėjai rast: juk jauni visi sveiki, gražūs Jrb. Ar aš valgau, ar ne, vis tiek esu sùkata Brb. Jau iš to jūs vaiko tik sùkata pasidarė Klvr. Ta mūs karvė baisiausia sùkata Mrj. Tik nepašėriau geriau kiaulių, ir sudžiūvo kap sùkatos Brt. ◊ džiūvamóji sùkata liesėjimas: Džiūvamóji sùkata, kai teip sau žmogus džiūsta ir nyksta Grš. ėdamóji sùkata Grš besotiškumas: Musėk ė́damąją sùkatą turi, ka tiek valgai? NmŽ. Petras ė́damąją sùkatą tura – ko daugiau ėda, to daugiau džiūna Gršl. sùkatos žolė̃ NdŽ; LBŽ bot. miškinis pūkelis (Gnaphalium sylvaticum).