sužūti reikšmė

Kas yra sužūti? 1 sužū́ti intr. Rtr, KŽ; M 1. NdŽ staiga tragiškai mirti: Abipus sužuvo 100 000 žmonių A1883,109. Par karą daug jaunų vyrų sužū̃na Ldv. Ne visi sužùvę surašyti [kryžiuje] Prl. Ir jaunų vyrų kiek daug sužū̃na iš laisvės Vdk. Nebevažiuok tokiam neramiam laike – gali sužū́t Mžš. ║ numirti: Šešis metus liga truko, jis turėjo sužū́t Pgg. ║ nugaišti: Kitas paršiukas atsistatė, kitas i sužùvo Rdn. 2. NdŽ suvargti, prisikamuoti: Sužuváu suvargau čia po karo Grd. Sužùvęs, sveikatos nebė[ra] DūnŽ. Kiek sužùvusių žmonių po Sibirus, po visas peklas Krš. Sužùvom, ale nepražuvom, i ten (Sibire) prasigyvenom Rdn. Vienas sūnus miške sužùvo, kitas stribokas žmonis žudė, mat kaip Rdn. Su ta širdžia esu dikčiom sužùvusi Kv. Sužùvęs ans buvo, vieni šakaleliai Kl. Sužùvę žmonys, piktumu dega Krš. Sužuváu, suplukau, kol tokį kelią nuejau Up. A tu, dukterele, nesužū́si su tokiu žalčiu? Rdn. Suvargę sužuvę, visuomet be šeimynos Žem. Sužùvo kaimas par visokius keitimos, keitė i keitė viską Rdn. Sušlapo Vielutienė, sušalo sužuvo, o žuvų kaip nėra, taip nėra Pč. | refl. NdŽ: Trobo[je] susižùvo, i tiek DūnŽ. Susižūnù par visą dieną bulvėse Šts. Ne tas vaikis, būtumiam visai susižùvę Rdn. 3. labai į ką įsitraukti, būti užsiėmusiam: Motriškos juo sužùvusios su darbais, vyrams kas ten Akm. Vakar aš buvau sužùvusi su toms malkoms Trg. Sužuváu su tais popieriais Krš. Sužùvęs vaikas su dviračiu, žmoguo negal pasakyti Krš. Daug vyrų sužùvę su gėrimu, Dievaliau! Rdn. Tas vaikesas su mergoms sužùvęs, labai smailus an mergų Rdn. Ta nabagėlė sužuvusi su sesers tekūte Žem. | refl.: Į poterius puoliau i verkiau, kaip vaikas susižùvo su gė́rimais Rdn. 4. į bėdą patekti: Sužùvo ano draugas, pana a vaiko laukantỹs Rdn. O kiek žmonių sužùvo par teisybę Krš. Par liežuvį žmonys tankiai sužū̃na Krš. Bevogdamas karts i sužūnì (būni sučiuptas) Rdn. 5. NdŽ dingti, pražūti: Gal kely laiškai sužuvo J.Bil. Karė užejo, tai viskas sužùvo Šl. Jų anas kaukozinis (kolūkinis) stažas jau sužùvo Mžš. Litas buvo tvirtas, tik sužùvo par rūsą Rdn. Draugija sužus pergalėta kaimėnų A1884,36(J.Šliūp). Nelab toli dvaras buvo, mažu lig šiol jau sužuvo TS1900,6-7. 6. sunykti, neužderėti: Lomoje pasėjau avižas – ir sužùvo Pc. Šįmet javai visai sužuvo – nei duonos neteksi rš. 7. Q161 prk. labai susijaudinti, įsikarščiuoti. \ žūti; išžūti; nužūti; pažūti; paržūti; peržūti; pražūti; prižūti; sužūti
2 sužū́ti tr. NdŽ, Ukm, Šv, Plš žvejojant sugauti, sužvejoti: Sužùvom vainiką ir šilko kasnyką, tik nesužùvom, nesuieškojom tau jaunų dienelių (d.) Vdšk. Kaip mes sužūsim, kaip sužvejosim sesę devyniabrolę? J.Marcin. | prk.: Ai, jauni broleliai, ai ribokėliai, ar nesužūsta, nesuieškosta man jaunų dienelių? LTR(Aln). \ žūti; apžūti; atžūti; išžūti; nužūti; pažūti; pražūti; prižūti; sužūti