tuokti reikšmė

Kas yra tuokti? 1 tuõkti, -ia, -ė tr. RŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; Rtr jungti santuoka, atlikti bažnytines ar civilines sutuoktuvių apeigas: Tuõkti jaunuosius DŽ1. | prk.: Dienos liepsna laki, srauja, ir trūksta valandos gija – širdies netuok per daug su ja rš. | refl.: Negalima giminėms tuoktis – vėliau tokia pora būna nelaiminga LTR(Vb). Kad ir sutartuva tuoktis į rudenį, tai sutilpsime visi Vaižg. Lietuviai tur tiktai su lietuviais tuoktiesi A1885,337(J.Šliūp). Jaunuoliai tuokiasi vienas antram patikusiu Db. Karaliaus įsakymu [XVIII a. pr.] buvo leidžiama tuoktis tik tada, kai jaunavedys įrodys, jog jis pasodinęs 6 paprastus medelius ir 6 obelaites LKVII139. | prk.: Dar vienas svečias iš Šiaurės – Islandijos smiltinukas – atskrenda į Palangos kurorto apylinkes tuoktis sp.
2 tuõkti, -ia (-sta BŽ320), -ė K.Būg, NdŽ, DŽ1, FrnW, Užp, Jž, Km, Lkm, Švnč, Dsn, túokti KŽ 1. tr., intr. išmanyti, suvokti, suprasti, numanyti: Ar tuokì, ką pasakiau? Kp. Negi betuõkia [senas žmogus], jam jau teip matos PnmR. Nieko anas netuõkia Krns. Nors ir sena, ale da šiek tiek tuõkia Ds. Anas nusgėręs nieko netuõkia Dglš. Apie bekonus anas gerai tuokia Vj. Petras apie teismus nieko netuõkia Šš. Gal tu ben kiek tuokì, pasakyk Sdk. Puikus ūmai papyksta, tuokdamas savo pažeminimą Ba Pat 21,24. ║ tr. pažinti: Žiūrėkis, toks mažas jau raides tuõkia Ps. ║ tr. Kos57 sugebėti: Ji bet kokį darbą tuõkia Svn. 2. tr. nujausti: Aš kaip ir tuokiaũ, kad teip bus Trgn. Pirma tuõkėm ir dabar tuõkiam, kas mūs pievas gano Trgn. Mana kir̃mė tuõkia, kas jo laukia – beržinė košė, todėl ir neina namo Slk. Velnias tuõkia, kad čia ne tas pats šaukia (ps.) Prng. Bernas tuokia, kad diedas turi pinigų LTR(Slk). \ tuokti; atituokti; nutuokti; pasituokti; sutuokti
3 tuõkti, -a, -o intr. dėtis su kuo.