vaidyti reikšmė

Kas yra vaidyti? 1 vaidýti, vaĩdo (-ìja), vaĩdė (-ìjo) tr. J.Jabl, NdŽ, váidyti, -o, -ė Ldvn 1. kliauti (kieno namus); lankytis, rodytis (ppr. namuose): Jau jį pradeda ir šunes užmiršt, ba jis retai namus vaĩdo Kt. Jis retai kada namus teváidydavo Vrn. Ką iš jo norėt gero, namų neváido, tėvų neklauso, dirbt tingi Dkš. Jau jy nū neváidis namų Lp. Jau seniai tu mūs neváidei Pns. Dieve duok, kad aš tave amžinai nevaidýčiau, savo akimis nematyčiau, neregėčiau! Sch108. Nerimastis mane ima, kad namų nevaidau LTR(Klvr). | refl. Al: Ar jie tę namuos váidos? Dg. Nesvaido jis pas mus, o aš norėtau paregėt jį Lš. Ar pas jus váidos tie ponai? Azr. | maišytis, painiotis: Kokias šuniukas váidės po kojų LKKXXIX45(Sn). 2. refl. būti nesaugomam, mėtytis: Dar ir pas mane váidosi pora litų Švn. Čia váidėsi gabalas odos. Kur dabar jis yra? Vs. 3. refl. Rmš žr. 1 vaidinti 6 (refl.): Ar tau akyse tas Petras vaĩdosi? Nm. Ir vaidėsi man, kad ne jūria dejuoja, tik skundžiasi mano siela V.Krėv. 4. refl. Pns žr. 1 vaidinti 7 (refl.): Mūsų šitoj trioboj labai vaĩdos LKT229(Drs). Sako, šitoj pievoj vaĩdosi Krsn. Čia vaĩdosi (ps.) Kš. Nustojo vaĩdytis po pryžadu Škt. Per dienas ir naktis ten vaidėsi BsMtII110(Dkš). Ale stubą pastatė an tokio daikto, kad negalėjo ten nakty būtie – būdavo vaidijasi BsPIV73(Brt). Meškinykai … meškas pririšo anoje vaidijančioj stuboj BsMtII110(Dkš). \ vaidyti; atsivaidyti; išvaidyti; pasivaidyti; susivaidyti
2 vaĩdyti, -ija (-o N, KŽ, -yjas K), -ijo (-ė N, [K], KŽ, -yjos K) tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, váidyti, -ija, -ijo, vaidýti, vaĩdo, vaĩdė J.Jabl; Sut, N kiršinti, pykinti, kelti vaidus: Vaidiju kitus SD389. Teip ir marias to svieto, tai yra, žmones vaidija SPI272. Liaukiesi vaidyti, tada daug griekų nebus BPII494. | refl. SD21, R409, MŽ, MŽ551, Sut, N, KBII193, K, L, Š, Sr, Rtr, DŽ, KŽ: Tu vaĩdijys, kol susivaidijai su visais J. Toks jau lietuvių būdas: kai du vaidijas, nors ir užsimuštinai mušasi, trečias bėga šalin Vaižg. Nuvažiavo vaĩdydamiese LKKXV308. Jie kol kas nebesivaĩdija Krs. Jau būs trys metai, kai judu vaĩdijatės Bt. Mano pritapimas (tvarka, gyvenimo būdas) yr visai kitas, tai aš čia su jais vaĩdijuos Plšk. Nors kada nustokit vaĩdijęsi! Gs. Vyrai vakar miestely vaidijos Krp. Ka tik nemušas, nevaĩdijas [išgėręs], i gerai Vdk. Kad juodu vaĩdyjas, – viskas rūksta Jrb. Váidyties negeri daiktai yr Rsn. Ko čia dabar vaĩdijiesi šeimynoje? Plv. Žmonės vaidijas ir baras I.Simon. Kartais besivaidijant po dvi tris [bičių] motinas vienu sykiu ištrauka: beje, kartais ir visos išleka S.Dauk. Ans, savo vaikinius kaip drimelius užaugydams, … vaĩdijas su šulmistrais ir barasi keikdams K.Donel. Su kaimynais dėl menko nieko nevaidijos Jzm. Pasižėrę pinigų ir šiokių daiktų krūvoms pradėjo dalytis ir vaĩdytis Jrk48. Nesivaidija nė su nieku, pakajuj gyvena SPI370. Viešpatie, vaidikiasi su mano vaidinykais BBPs35,1. Vaidytisi H, H182, Q239,636. Kristus su jais (žydais) vaidijasi BPI322. O tarnui Dievo nereik vaidytis Bt2PvTm2,24. Gaidys daug mažiau vaidijasi ir mušasi su gaigalu negu tie kvailiai žvirbliai A.Vaičiul.