kliauti reikšmė
Kas yra kliauti? kliáuti, -ja (-na), klióvė 1. tr. užkliūti, pasilikti, pabūti: Toks bernas šventom dienom retai namus kliáuna Auk. Negana, kad vaikai namų nekliauna, bet senis – ir tas rš. Eina ir eina, o namų nekliauna Dg. Tu nekliauni namų kap vėjas laukuose Kb. | refl.: Kiemas be tvoros, tai gyvuliai niekur ant kiemo nesikliauna Šlvn. Mūs pirkčioj tik užvėja, o šiluma nė kiek nesikliauna Dkš. Ceberys perdžiūvo, vanduoj jame nesikliauna Sn. Jame niekas nesikliauna: ką suvalgo, tai viską ir išvemia Sn. Pas jį pinigai neilgai kliáunas: bematant išleidžia Vrn. Kad neskliauna botagai (ilgai nepabūna, greit išsimėto)! Lp. 2. refl. laikytis, liestis, priglusti; pritikti: Pirmiau bandyk, ar kliausis koja bate, tada derėk Lš. Ot nupirkai klumpes, kad visai neskliauna an kojos (per didelės) Sn. Padarė tokias dideles klumpes, kad koja neskliauna Rdm. Pasiuvė vaikui žiponą, kad an pečių neskliauna Rdm. Andarokas didelis, juosmuo nesikliauja Brt. Čia man tas drabužis visai nesikliáuja – kap maišas ant kuolo Plv. | Statinės šulai nesikliáuja (byra, nesilaiko) J.Jabl. Parnešiau stiklą, ale neskliauna rėmuosa visai Švn. Per maža skylė, dar neskliáuna ant ašies Lš. Kaulai nesikliáuja (nesueina, nesusisiekia, jei sąnarys išsuktas) J.Jabl. 3. tr. sulaikyti, suturėti: Žodžio nekliauna – nelenkia Lkm. Žmogus nekliautõs burnos (nepraustaburnis) Kb, Rtn. ║ refl. užsidaryti: Nesikliáuna durys Dkš. | Tai ėdrumas tavo – perdien neskliauna tavo koserė! Kb. Neskliauna tavo koserė, vis valgai ir valgai Rod. | Jis nė kiek nesikliáuna, gadina orą Lš. 4. refl. tikėtis, pasitikėti: Dabar tavim nebesikliausiu J.Jabl. Kovoje prieš patvaldystę proletariatas negali kliautis buržuazija (sov.) sp. Vos kliovės akimis savo S.Dauk. Kiekviens galįs jo žodžiu kliauties S.Dauk. Lenkai nekliovės tuo veikiu Vytauto parsikeitimu S.Dauk. ^ Nekliaukias prieteliais ir gentimis M.Valanč. Tuomi tekliáukias, ką pats prityrei J. 5. refl. glaustis, šlietis: Vaikas kliáunas prie motynos J. | Gera merga nekliáunas prie vyriškų (nemėgsta, neplaikstos, nelimpa) J. 6. refl. draugauti, bendrauti: Nesikliáuk su pijuku, su vagimi J. 7. refl. turėti palinkimą, norėti: Ana kliáunas (nori) ant gaspadinės J. 8. refl. išrasti kliautį, apsimesti: Ans liga kliáunas (apsimeta sergąs), nenorėdamas ten eiti J. Kliaunas, nenori eiti Sb, Pl. 9. tr., intr. suprasti: Ar tu kliáuni, ką jis sako? Brsl. Da par mus visaip kliáuna žmonės, neparduosi an liežuvio Brsl. \ kliauti; antsikliauti; apsikliauti; pakliauti; sukliauti