makaluoti reikšmė

Kas yra makaluoti? màkaluoti, -uoja, -avo, mãkaluoti BŽ399, Š, makalúoti, -úoja, -ãvo Ms, Sb 1. tr., intr. Slnt, Vb, Erž smarkiai maišyti, plakti: Su menturiu màkaluok košę J. Mama kisielių makaluoja Vj. Kam čia dabar tas žarijas makaluoji?! Ktk. Pieną puodelė[je] mãkaluoja su šaukštu Kv. Nemakalúok samčiu po puodą Kp. Nemàkaluok, gražiai maišyk! Alk. Nemakalúok, sudrumsi vandenį Rk. Sviestą makalúodamas apsitaškei Ds. ^ Su savo liežuviu galėsi velniui smalą makaluoti LTR(Vdk). | refl.: Kai neši su naščiais, vanduo nesimakalúoja Ar. 2. tr., intr. judinti: Ko màkaluoji koją, ar velniukus supi? Gs. Kam makaluoji (suki) tais girnas taip smarkiai? Vv. Ožys malė makalavo, ožka pikliavojo (d.) Klm. ^ Makaluoji liežuvį kai kalė uodegą LTR(Sdb). Liežuvis be kaulo: kaip nori, teip makaluok Sln. | refl.: Eina eina, o valgyt baisiai išalkęs, grobai tušti po pilvą makaluojas rš. 3. intr. mojuoti, mosuoti: Bemàkaluodama su pagaikščiu ir langą išdūrei J. Jis, per langą mane sveikindamas, makalúoja su ranka Pn. Votegu mãkaluo[ja] aplei akis Kv. Ką tu čia man po nosia màkaluoji? Skrd. Jis nuo tolo pradėjo makaluot su skarele rš. Ne tiek jis yrėsi, kiek irklu makalavo V.Piet. ║ maskatuoti: Skurlis makalavo, vėjo pučiamas Skr. Boba vežas senį girtą, kojos, iš ratų išlėkę, makalúoja Ds. 4. intr. smarkiai eiti, nuolat vaikščioti, važiuoti: Mums, pašonėj gyvenantiems, būtų gėda, arklį pasikinkius, miestan makaluoti rš. Jis vėl su tuo kirviu, vėl makaluot namo BsPIV105. Màkaluoja ir màkaluoja kap koks šaltyšius Gs. Makaluoji ir makaluoji (važiuoji) į tą Kauną su kiaušiniais Skr. Aš, kad Dievs laikys, tarp jūsų mūdriai makaluodams (sukiodamasis, maišydamasis), ne tiktai, kad mėšit, jus viernai pridabosiu, bet ir iš širdies, kad gramdyt reiks, pamokysiu K.Donel. | refl.: Tai kur daba màkaluojies, susied? Žg. 5. refl. painiotis, bastytis: Nesimakaluok po kojų Ll. Ko čia makaluojys vis po trobą – galėtum išeiti į kiemą Bt. Neleisk gyvoliams makaluoties po kiemą Bt. Ko čia makalúojys apei tus langus – da išmuši! Vkš. 6. intr. skubant, prastai ką daryti: Dirbk protingai, nemakaluok Klm. Juo mokytesnis, juo labiau mãkaluo[ja] (prasčiau rašo) Pvn. Reik išmokti po natos kulti [su spragilu] – teip nemàkaluosi Jdr. Visą laiką Juzė makalãvo prie rugių, kol persipjovė koją Sr. Nemakaluok, būk rimtesnis – bemakaluodamas ką nors sudaužysi Škn. ║ greitai, neaiškiai kalbėti: Ką tu čia makaluoji – kalbėk aiškiau! Žvr. Šneka, màkaluoja – nieko negalì suprast Jrb. Kalbi – kalbėk aiškiai, o ne màkaluok! Rs. 7. tr. J menkas, trumpas dainas dainuoti. ◊ liežuviù màkaluoti Vlkv plepėti. \ makaluoti; apmakaluoti; išmakaluoti; numakaluoti; pamakaluoti; pramakaluoti; primakaluoti; sumakaluoti