atsverti reikšmė
Kas yra atsverti? atsver̃ti, àtsveria, àtsvėrė NdŽ, atsvérti, àtsveria, atsvė́rė Rod 1. tr. SD217, Q14, R, R97,116, MŽ15,127,152, Sut, M, Š, LL123, Lkž, Vkš sveriant atmatuoti tam tikrą kiekį: Atsvėrė jam už darbadienius tiek visokio javo, kad poriniu vežimu vos parsitempė A.Gric. Atsver̃k jam keletą pūdų rugių Vlkv. Abraham pakluso Efron, atsverdamas jam pinigus BB1Moz23,16. Atsversiu dešimtį tūkstančių talentų sidabro ChEst3,9. atsvertinaĩ adv.: Už kožną stiklelį atsvertinai užmoka akčižiaus, dėlto geria kaip judošiai!.. Žem. | refl. tr., intr. J.Jabl, Š, RtŽ: Atsisver̃k pats DŽ1. Nueik in klėtį ir atsisver̃k sau porą pūdų miltų Mrj. ║ intr. atidirbti svėriku: Atàsveria ir pareina namuosna Krs. ║ intr. atsilyginti, užmokėti kuo sveriamu: Dabar negausi kiteip kaip auksu atsverdamas TS1896,11(Vaižg). Prie vokiečių buvo malūne vokietys, tam gatavais miltais atsvė́rė, atpylė Grv. Karvę devė milžties ten, na i javais kiek ten jau gatavais àtsvėrė Lž. 2. tr. nustatyti svorį, pasverti: Atsvė́rė vilnas ir atadavė Klt. Tokios tvar̃kos malūne: nuvažiavai, atsvė́rė, išduoda kvitą Grv. 3. tr. N, PolŽ20 būti to paties svorio: Višta anties neatsver̃s DŽ1. Keturios kytos atsver pundą linų R, MŽ. Ši pusė aną àtsvėrė K. Karaliaus duktė eina an svarstyklių: kas ją atsvers, tai tas bus žentas BsPIII217(Brt). Kad savo lobį ir išdalytų vargdieniams, neatsvertų nė tiek, kiek vandens lasas">lašas jūroje Pt. ║ prk. savo verte išlyginti neatitikimą, persvarą: Jų išmintis, vienybė, drąsa, tėvynės meilė su kaupu atsvertų visus jų karo mokslo trūkumus J.Balč. Žiemos geros ir blogos pusės viena kitą atsvėrė Mš. Šias sielvartingas nuotaikas atsvėrė tolydžio auganti pergalės viltis rš. Rasi čia ... daiktus, auksu neatsveramus MT9. | refl.: Netekus gerai apmokamos vietos, reikėjo atsisverti ūkiu rš. 4. intr. būti tam tikro svorio: Lydeka àtsvėrė penkioleka svarų Šts. ║ būti reikiamo svorio: Karvė neatsvėrė, ir „Maistas“ nepriėmė Šts. 5. tr. viršyti svoriu: Sėskim ant lentos: katras katrą atsver̃sim Mrj. Keturius šitokius atsver̃t jos vienas paršas Klt. | prk.: Padėjus ant svarstyklių lapės nuodėmes ir nuopelnus, man regis, nuopelnai atsvertų Blv. Nebàtsvėrė (nebeatsilaikė, nebeįstengė įveikti) nė vokytis su savo galybe Šts. Abudu vienodi: pasikarkit an šakos – nė vienas neatsvérsit, nė tas, nė tas Mžš. | refl. Rm: Laivelis greičiau ir ūmiau svarstės, neg Mendelis galėjo suskubti atsisverti Vaižg. ^ Abu labu: ant vienos šakos pakark – neatsisvertų KrvP(Rs, Jnš), Pšl. Ant vienos šakelės pakorus neatsisvertų Vel. Permetus par tvorą, abu neatsisvertų – abu geri LTR(Kp). ║ refl. pakrypti nuo svorio: Atsìsvėrė lentos galas einant per lieptą, tai kad tėškė in vandenį! Mrj. Nestok, ba atsisver̃s krėslas, ir nugriūsi Žl. 6. tr. su svertu atidaryti, atverti: Skrynia ... su kaltu atsverta atrasta TP1881,7. 7. tr. prk. nuspręsti: Pirmiau reikėtų atsverti, ar ... vienuolynas reikalingas Vd. Karo eiga bus per tą mūšį atsvertà Plšk. | refl.: Martynas, lyg koks žioplys, negalėjo ir negalėjo atsisverti I.Simon. Bet Bertienė jau atsisvėrusi jo naudai I.Simon. 8. refl. šnek. atvažiuoti: Pažiūrėk, ar ne tėvas atsìsveria Blnk. \ sverti; antsverti; apsverti; atsverti; dasverti; įsverti; išsverti; nusverti; pasverti; persverti; prasverti; prisverti; susverti; užsverti