nu reikšmė

Kas yra nu? 1 nù interj.; SD195 žr. 1 na: 1. Nù, šelmiai, dabar tai gauste! Sb. Nù žiūrėk ma[n] – daugiau tep nedaryk! Dukteryt, nu nu nu! Aš taũ bart ketinu A.Strazd. Mes mamai, Beniuk, nù nù nù! Alk. 2. Nù, tik daryk duris nesidyvijęs Vkš. Nù, Vinca, kalbėk poterius, ba klius Ds. Nu, te, – duodamas sako J. Sako, kaip važiuo[ja]: nu, važiuok, eik J. Nù, tai pataisyk ir man čebatus Ut. Nu nu nu, – stenėjo ragindamas vyrus ir patsai save rš. Nù, psik lauk! Ko čia an lango trinies! (katei) Krn. 3. Nù, tikrai netinka Šn. Nu nu, vis teip nebus, vienas kartas nemeluos NžR. 4. žr. 1 na 5: Nu, dabar tai jau kulsim sp. 5. žr. 1 na 7: Nu tai ot, ir iškratėm maišą KlvrŽ. 6. žr. 1 na 9: Ar girdėjai, kad Juzoniokas pačią jau pametė? – Nù?! Sb. Nu, tu toks vyras ir pinigų neturi! MPs. 7. žr. 1 na 11: Nu, kad norit, pasakysiu P. Nù, kaip nori, tavo reikalas Ut. Nù, jegu jau teip nenori, gali neit Sb. 8. žr. 1 na 13: Nu, ką padarysi MPs. 9. reiškiant pasitenkinimą: Nu va, kaip atspėjau sp. 10. reiškiant netikrumą: Nù, kap čia gali būt Šn. 11. klausiant: Gaspadoriau, – dar kartą pašaukė jį Paurukas. Dovydonis sukluso: – Nu? J.Balt. ◊ kad [net] nù Šts pabrėžiant veiksmo, ypatybės stiprumą: Tiek prisijuokėm, kad nu rš. Ir bučiuoja, ir rauda, ir taip prašo, kad net nu Kp. Visi vyrai parinkti, kad nù Gs. Išmiegojau, atsikėliau naši, kad nù Krš. taĩ [net] nù; net nù apie ką nors puikų: Muzikos puikumas: bent trys ar keturi kad duoda grot, net nu Vb. Kelią kad nužvyravojo, tai net nu Pnd. Tokia troba tai nu! Krkl. Čia tai nu gaspadinė! Krkl.
2 nù prt. 1. žr. 2 na 1: Nu bėgt visi, nu bėgt! BsPII324. Senis nu duot, nu duot (mušti) tą senę, ko netylėjo J.Jabl. Nu tai daugiaus ta lapė ant to vilko bartis, nu bartis LMD. 2. norint pabrėžti, sustiprinti pasakytą mintį: Va jau i lyja, nù! Mžs. Tai a ne paršas, nù?! Mžš.
3 nù prt., nū̃ vartojama vietoj viso veiksmažodžio su priešdėliu „nu-“, ppr. atsakant į klausimą: A nupjovei? – Nu Skd. A nueisi? – Nù KlvrŽ. Kitas dalgis nenupjauna virbelių, o kitas nū̃ Mžk.
4 nù (ž.) praep. K, nū̃ (ž.) žr. 1 nuo.
5 nù conj. o, tačiau: Dirbt da galiu, nu vakare – nebėr sveikatos Vb.
6 nù- praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. ko atskyrimą, pašalinimą nuo ko nors: nuimti, nulaužti, nukirsti, nukąsti, numauti, nupilti, nusemti. 2. veiksmo kryptį iš viršaus žemyn: nukristi, nušokti, nulipti, nuleisti, nutūpti. 3. veiksmo kryptį tolyn: nueiti, nubėgti, nuskristi, nuplaukti, nuvykti, nuvežti, nunešti, nusiųsti. 4. atėmimą ar netekimą turėtų ypatybių: nublukinti, nupratinti, nuvysti, nutausti, nusišerti. 5. prastą, neigiamą veiksmo rezultatą: nuauklėti, numažinti, nugražinti, nusigyventi. 6. laimėjimą kokiu nors veiksmu: nuveikti, nurungti, nuginčyti, nubylinėti. 7. veiksmo išplitimą paviršiuje: nukloti, nusmaigstyti, nubaltinti, nubarstyti, nužvyruoti, nužymėti. 8. vien įvykio veikslą: nutilti, nušvisti, nupiešti, nutarti, nuskriausti, nugąsdinti. II. su įvairios reikšmės vardažodžiais ir kai kuriais prieveiksmiais, kilusiais iš veiksmažodžių su priešdėliu „nu–“: nuautė, nutartis, nuleistuvės, numirėlis, nulėpausis, nualsus, numanus, nuliekui.
7 ×nu- praef. FrnW506 žr. 4 nai.

nu sinonimai

nu junginiai

• (iš)blykšti, (nu)blankti, (pa)balti, (iš)grįsti, (nu)tiesti, kloti, (nu)baidyti, (nu)bausti, (nu)bausti už, (nu)blankti, (nu)blizginti, (nu)poliruoti, (nu)dažyti, spalvinti, (nu)degimas, (nu)durti, (nu)durti, (per)smeigti (ietimi, žeberklu), (nu)dūrimas, (nu)eiti, (nu)imti, (nu)griaudėti, skam-binti, (nu)skambėti, (nu)griauti, (nu)griovimas, (nu)griūti, (nu)virsti, (nu)imti, (nu)joti, (nu)kalti, (nu)kalti, kaldinti, (nu)kirpti, (at)pjauti, (su)pjaustyti, (nu)košti, (nu)kreipti, (nu)kristi, (nu)kristi, (nu)smukti, (nu)laužti, (nu)liūdinti, (nu)lupti, (nu)skusti, (nu)malšinti, (nu)mesti, (nu)mirti, (nu)niokoti, (nu)nuodyti, (nu)plagijuoti, (nu)plakimas, (nu)poliruoti, (nu)raminimas, (nu)raminimas, guodimas, (nu)raminti, (nu)raminti, (pa)guosti, (nu)rodyti kelią, (nu)rudinti, (nu)rusti, (nu)rusti, (nu)sausinti, drenuoti, (nu)siųsti telegramą, (nu)skaityti, (nu)skambėti, (nu)skandinti, (nu)skinti, (nu)skusti, (nu)skęsti, (nu)skandinti, (nu)slopinimas, represija, (nu)slėpimas, (nu)slėpti, laikyti paslaptyje, (nu)smeigti harpūnu, (nu)smukti, (nu)sprendimas, nustatymas, (nu)stebinti, (nu)svilinti, pradeginti, pradegti, (nu)svirti, nusverti, (nu)svirti, nuvysti, (nu)taikyti, (nu)kreipti, (nu)tapyti, (pa)vaizduoti, (nu)tiesti, (nu)tūpti, (nu)valymas, (nu)šluostymas, (nu)vesti, (nu)rodyti kelią, (nu)vilioti, (nu)virsti, (nu)vysti, (su)džiūti, (su)vytinti, (iš)džiovinti, (nu)vyti, (nu)baidyti, (nu)šluostymas, (nu)šveisti, (nu)švilpimas, (nu)žudyti, (su)lūžti, (nu)laužti, (su)triuškinti, (nu)malšinti, nu(si)braukti dulkes, nu(si)drėksti, nu(si)dėvėti, nu(si)nešioti, nu(si)dėvėti, su(si)nešioti, nu(si)ginklavimas, nu(si)leisti parašiutu, nu(si)lenkti, nu(si)lenkti, susilenkti, nu(si)mesti, nuplėšti, nuimti, nu(si)nešioti, nu(si)plikyti, nu(si)raminti, nu(si)rašyti, nu(si)rengti, nu(si)taikyti, nu(si)teikti, nu(si)trinti, nu(si)trinti, nusidėvėti, nu(si)vynioti, iš(si)vynioti, nu(si)šluostyti, su trenksmu (nu)kristi, su trenksmu (nu)kristi, sudaužyti
• Nu metal