vyžena reikšmė

Kas yra vyžena? vỹžena sf. (1), výžena (1) NdŽ, KŽ, DŽ1, Kv vyženà (3b) Vn, vyženà (3a) Jn, LsB383, NdŽ, Sd; I, D.Pošk, J 1. žr. vyža 1: Iš liepų žievių rūsai vỹženas dirba DūnŽ. Vyženas vyžti Kos133. Vỹženų mas nesam matę, tolie kur, gal buvo pri Vilniaus Krš. Vỹženas iš plėšų padarys, i nešiosi Grd. Výženas dirba iš skūros Kl. Karklų prisiplėšdavau – nusivyždavau vỹženas Trg. Supena iš liepukų vỹženas Skdv. Nusipindavo vỹženas karnų i nešiojo Btg. Nešiodavau vỹženas iš karklo luobų Grz. Iš karklų plėšė vỹženas Pp. Seniau vỹženos buvo iš žievių nupintos Lnk. Su vỹženoms nėkas nėr nešiojęs, tik girdėjęs Jdr. Avalynės neturėjom, klumpes, vỹženas pasidirbdavom Rs. Su vỹženoms visur šliūrino, skurdas buvo aplei Vilnių Krt. Tokių vỹženų neimčiu i veltuo Eig. Tas senis dar su vyženõms ejo Vn. Jau žinai, su výženoms apsiavę, kelnes pasiraitę aba basi šoks Kl. Kitą kartą turėjom tokias vỹženas kojėms auti Šts. Výženų čia nėkas nenešiojo LKT103(Klm). Su naginiums eidavo, su vyženum̃s Skdv. Dabar vỹženų nieks nebmoka pinti – su žiuburiu nėkur vỹženos nebrasi Vkš. Mažiejai vaikai plunksnas plėšė ar vyženas vyžo didiesiems S.Dauk. Ilgais žiemos vakarais visa šeimyna liuobės vakaroti: vienas pančius suko, kitas vyženas raukė TDrVII118(Klp). Motriškųjų avalai buvo kaip jei vyriškųjų – rezginės ar vyženos S.Dauk. Anei kurpikę, Marikei šliurikę, o šiai šelmei Kotrynelei seną vyženikę KlpD81. Susimušė, susipešė vỹžena su autu, bėkit, vyrai, ratavoti, kad nepasipjautų (d.) Krk. Kad ans (senutėlis) ejo par kiemelį, vỹženos skrabėjo JD252. O kas muni ves, viso gero ras: dvi kišenes kruopų, trečią baravykų, du kubelu vyženų, tretį apartelių (d.)Vkš. Tuos teliukus namon parsivaręs, vyženas nusiavęs, iškratęs atsigulęs BsMtI77(Sln). Tai mat ir tą [paparčio] žiedą iškratęs iš savo vyženų BsMtI77(Sln). ^ Visi susiraukę kaip vỹženų vỹženos, o paėdę Rdn. Išsiskleidus kai vỹžena Kair. Nesiraukyk kaip vyžena, padžiauta ant tvoros M.Katil. Tai vyro vėtymas! Sijota, niekota – vyženẽlė duono[je] Erž. Kūlėjai, malėjai! Vyžena duonoje (sako vaikiai, atradę duonoje ką negera). – Kepėja nėko nekalta (teisinasi mergės) Ggr. Jau vyženos lygios – numušti negali Nmk. 2. lupena, žievė: Ėda [apelsinus] su vỹženoms DūnŽ. Žirniai taip suvirė, kad iš vyženų̃ išsinėrė Vkš. Avižinių miltų vienos vỹženos Trš. Pupos vỹžena Trš. Vỹženas sušerk kiauliums Krž. ^ Tuokart esi amžinai prapuolęs: nuskus tave kaip kokią vyženą rš. ║ išnara: Čiulpdavo syvus iš savo aukos, kol bepalikdavo vien vyžena, lyg musė sename vortinklyje LzP. 3. scom. Krkl, Vkš netikėlis, nenaudėlis: Kur tu eisi, vỹžena, išsipardavinėjusi?! DūnŽ. Tokie vỹženos i trankos po visus svieto galus DūnŽ. Su tokia vỹžena ir į kalbas neinu! Rdn. Pribaigs muni tas senas vỹžena Trš. Tokie vỹženos neprašnekinami Krš. Tokios vỹženos tik lenda i lo[ja] Krš. Ir ta sena vyžena velkas iš paskos Krp. Tokios vỹženos i skleida liežuvius, ai nedoros! Krš. Į ką tie vyrai pavirsta [gerdami], į vỹženas! Krš. Tokios vỹženos liuob i paliks varpo traukti, nabaštikus plauti Krš. Ką ans mislijo tokią vỹženą imdamas Rdn. Mun par nosį čia nebraukys, aš ne kokia vỹžena! Krš. ║ Krp apie neklusnų, įkyrų gyvulį: Bėk, išvaryk tą vỹženą iš dobilų Žg. Eik gulti, vỹžena, nesipainiok po kojų! (sakyta katei) Krp. ◊ [nė̃] vỹženoje (vyženojè) nèvežamas prastas, niekam tikęs: Nebūtų taip sena, ale ištižusi, apsileidusi – nė̃ vỹženoj nevežamà Užv. Plauni plauni visą dieną, o rytą nebūsi vyženo[je] vežama Ms. Kad ir vyženo[je] nevežamas, o kad bagotas, reik šėnavoti LMD(I). su vỹžena nèvežamas prastas, netikęs: Tokia kūtvaila, ne su vỹžena nevežamà DūnŽ. vỹženos nestovė́ti (neatstóti) būti nevertam: Tu, paršeli, dar tu juoksies iš tokio žmogaus?! Tu jo vyženos nestovi! Žem. Tu jo výženos neatstóji P.Klim.