kaplys reikšmė
Kas yra kaplys? 1 kaplỹs sm. (4), kãplis (2) ž. 1. R50, MŽ67, Lex12, N, K, Jn, Š, Kos114, Gmž, M atšipęs, atmuštais ašmenimis kirvis: Su kapliù kapok kaulus, mėsą sušalusią, o su kopla molį J. Su tokiu kapliù medžio neparkirsi Užv. Su tokiu kapliu tik akmenis skaldyti Up. Tavo kirvis toks kaplys, kad turbūt juo akmenis kapojai Pš. Kapliù nieko neatkirsi Brž. Pasiimk kãplį ir sukapok durpes Gs. Su kapliu malkų nepaskaldysi Dbk. Kapliu ledą nuo slenksčio nukapojau Žl. Kaplio nėra žolėm prisikapoti [kiaulėms] Pc. Atnešk kãplį mėsai kapoti Skr. Paimk kãplį kaului kirsti: gerą kirvį dar išmuši Nj. Su kapliù nepatašysi Vl. Tu iš gero kirvio padarei kaplį Lnkv. Geruoju kirviu čia nekapok, ale pasimk kaplį Trgn. Kaplỹs negadnas, tik ledų̃ pakapot Dv. Pagaląsk kaplį, važiuosim miškan Ktk. Ar nematei, kur tas kirvis kaplys? Pg. Su tokiu kapliù eik košės skaldyti, o ne rąstų tašyti Vvr. Nenukirsi medžio su kapliu Švnč. Paimk kãplį ir iškaposi šaknis Kl. Kirvį neimk, gali ir su kapliu prakapot ledą Bgt. Imk kãplį malkom kapot Klt. Ne su tokiu kapliù ir nutašęs ką, duok gerą kirvį! Lž. Neduok bobai gero kirvio, iš jo liks tik kaplỹs Pš. Kaplỹs malkom kapoti netinka Rmš. Paimk kãplį ir iškirsk brastoj eketę Mrj. Paėmus kaplį, ėmė kirstie medį BsPIII333. Išsitraukęs iš palovio kaplį, atkylėjęs leido iš viso vieko į rąstą LzP. ^ Kertas kaip kirvis su kapliu Lkš. Atitiko kãplis kotą Pln. 2. K, NdŽ kauptukas: Aš dirbu, netingiu: žolė rankoj, kaplỹs rankoj Brsl. Pasiimk kãplį ir eik kopūstų kapliuot Lp. Moteros, pasiėmusios kapliùs, išėjo bulvių kaupt Kč. Marė paėmė kãplį ir apkaupė rasodą Krsn. Petrienė bulves kaupia su nauju kapliù Vs. Eidama į daržą, pasiimk ir kaplį Grg. Moterys kasa bulves kapliaĩs Mrk. Pasiėmė kapliùs ir nuejo bulvių kast Lzd. Kalvis padarė kãplį bulbėm kast Lš. Kasėjos pasiėmė kapliùs ir išejo ropių kasti Dov. Su kapliù pakask bul'bų Mrk. 3. K, LmŽ158 toks kirvis ledui kirsti: Atėjau paskolyt kaplio eketei iškirst Smn. 4. Rm toks kirvis geldoms dirbti, kerteklis, vedega: Kaplỹs, ką nekočią daro Brsl. 5. LmŽ165 toks plaktukas plytoms, akmenims kapoti. 6. BŽ496, NdŽ priešakinis arba šiaip didelis ilgas ar atsikišęs dantis: Kiekviename [arklio] žandikaulyje yra 6 priešakiniai dantys, vadinamieji kapliai rš. Šuo, parkritęs aukštienykas, iškišdavo jaunus kaplius rš. Aštriais priekiniais dantimis – kapliaĩs triušis lengvai graužia žievę DŽ. Parodyk tą kãplį, kur čia jį skauda? Dkš. Jo geri kapliaĩ (dantys) Dkš. Išsisukiau kãplį, sūrį beobliuodamas Ktk. Senis turi priešais tik vieną kaplį Šlv. Jis neužsičiaupia: išvertęs kaplius, ir vaikščioja Vlkv. Iškišęs ir iškišęs visada savo kaplius Šn. Išėdė, iškabino su išpuvusiais savo kapliais Bsg. 7. NdŽ kvailys, nevykėlis: Oi tu, kaply, kaply, tavę niekur nepasisiųsi! Al. 8. prastas, menkas arklys, kuinas: Ko su tokiu kapliù gali važiuoti: trepnoja ant vietos, ir gana Vvr. Ko ten tokį kaplį kinkysi: nei jis patraukia, nei jis pabėga KlvrŽ. Tokiais tavo kapliais nevažiuos mano sesuo I.Simon. Nusipirko jau kiek geresnį arklį, ir tas tik kaplis tebuvo prš. 9. tokia korta, valetas, žemukas, kojinis: Aš kirtau su gilių kapliù Skr. Karalius laikyk, o tą kãplį važiuok Skr. Kãplį ir devinkę turėdamas, nekaip teloši Šlv. ◊ kapliùs parduodinė́ti be reikalo juoktis: Kaplių neparduodinėk, ba niekas nepirks Vlk.
2 kaplỹs, -ė adj. (4) Klov, Pc, kãplis (2) Jn, Kv atšipęs, atmuštas, atpjautas, nebeaštrus (apie kirvį ar peilį): Paduok kaplį kirvį, perkirsiu kaulą Škn. Kapliù kirviu kapoja mėsą Lnkv. Pasiėmė kãplį kirvį ir ėmė kapot žemę Klov. Moterims tik kaplį kirvį gal palikti – anos ano neatkerta Brs. Su kapliu kirviu kad kerta ir neįkerta Škn. Mano peilis kaplis, o vis tik pirštą įsipjoviau Žv. ^ Kirvis kaplis bekotis, senis vaikis beprotis Akm.
3 kaplỹs, -ė̃ smob. (4) bedantis žmogus: Kaplỹs gali tik košę valgyt Ut. Duok kãpliui minkštos duonos Trgn. Greitai tau, kãpliau, reiks tik košę valgyti Upt. Tu, kaplỹ, turbūt kaplỹs ir liksi, nes, rodos, tavo dantys išmušti Mrj.