marmėti reikšmė
Kas yra marmėti? marmė́ti, mar̃ma (márma Sb, -ė́ja Ėr), -ė́jo intr. 1. su garsu grimzti, skęsti: Čia vienos [kojos] neištraukei, čia jau kita marma – klampynėn Vj. Visi šitie netikę gelžgaliai reiks nešti ežeran, ir tegu mar̃ma galan – kam anys reikalingi Ds. Jūs mislijat, kad tę kažin kas jau buvo: kai marmėjau po ledu, tai gelumbes derėjau BsPII253. 2. su garsu kunkuliuoti, maišytis: Vanduo iš šaltinio kunkulais verčiasi, márma Ukm. Tūkstančiai pakalnėmis srovena upelių, visi jie šniokščia, marma ir veržias rš. | prk.: Kai krutam, tai per kaktą zunis varva, kai valgom, tai liežiuvis burnoj marma Švnč. 3. Kkl burbuliuoti, gurguliuoti: Ant užakusio ežero kad atsistoji, žemė mar̃ma par velėną, t. y. burbia J. Žemė taip perlyta, kad kur tik stojies, ten marma Ds. Anksti rytą aš keliuosi, oi, suka man, mar̃ma viduriuose, oi (d.) Lnkv. 4. Skr blerbėti, plepsėti (verdant); smarkiai virti: Mar̃ma puodas – dar pradės bėgti sriuba Brt. Kad mar̃ma, pleška, tada ir tešk, t. y. kad verda J. Jau baigia marmė́ti bulvės, tuoj mona bus valgyti Ds. Kadai mar̃ma bulbos, gal jau išvirę Dgl. 5. bambėti, niurzgėti: Marmì nèmarmi, o šniūravonę vis tiek velkuos Skr. Tegul sau marma, ė tu tyli, ir bus gerai rš. Ko ir mármi kaip koks šaltenis, turėk bent už skatiką kantrybės Brs. Dar tu čionai man marmė́si, visą dieną išgulėjus! Arm. 6. plepėti, šnekėti: Seniai marmė́jo marmė́jo sueję į kamarą Ll. Ji tokia marmalas, su kiekvienu marma Krkl. Márma lenkiškai susikišusios, o aš kiaurai viską suprantu Krš. Ir márma kaip priminta pelkė Rnv. | refl.: Žiūrėk, kaip senukai mármas Krkl. 7. Ukm, Ds, Rk, Žž neaiškiai kalbėti, murmėti, marmaliuoti: Ko mármi, sakyk aiškiai! Vkš. Įkaušęs vyras su savaisiais marma, vedu nuošaliai juokais trūkstava Vaižg. Susikišdami, susilįsdami marmės marmės Žem. Paėmė kačergą, pušinę, kryžiškai padėjo an slenksčio, žegnojo, marmė́jo Str. Vienas kalbėkit, ko čia mármat visi vienu kartu! Jnš. Pratykis aiškiai kalbėt, o ne marmė́t! Skr. Márma kaip šuo, grobų priėdęs Vdžg. 8. Pc su triukšmu greitai bėgti, eiti, lėkti, vykti: Gana, sveteliai, marmėsim namo Ps. Kai žvirbliai pajuto vanagą, tuoj ėmė marmėti į pastogę Krok. 9. Upt daugybei judėti, krutėti: Kad priejo pilnas miestelis kariuomenės, tai net mar̃ma Pns. Kone ties pat triobomis yra sietuva, verpeto išgraužta, kurioje marmėte marma įvairios žuvys Blv. 10. dusliai žlegėti: Aplinkui švietė gaisrai, marmėjo vežamos armotos rš. \ marmėti; atmarmėti; įmarmėti; išmarmėti; numarmėti; pamarmėti; parmarmėti; pramarmėti; primarmėti; sumarmėti; užmarmėti