mastas reikšmė
Kas yra mastas? 1 mãstas sm. (2) 1. DŽ, Z.Žem žr. mastelis: Žemėlapį mastu daro J.Jabl. 2. užmojis, apimtis, dydis: Niekuomet Lietuvoje tokiu mastu, kaip dabar, nebuvo ruošiami inteligentijos kadrai sp. Kislovodskas – pasaulinio masto kurortas, poilsio, gydymosi ir pasismaginimo vietovė A.Vien. Gyvulininkystė aisčių kraštuose negalėjo būti didelio masto, nes čia nebuvo plačių ganyklų rš. Tarptautiniu mastù matuoti NdŽ. 3. santykinis bet kurio dydžio matas: Kaip verčių matas ir kainų mastas, pinigai atlieka dvi visiškai skirtingas funkcijas rš. Darbo diena yra darbo įskaitos ir atlyginimo mastas sp. 4. matas: Nepateikaut, tikrą mastą bei svartį laikyti BbSir42,4. 5. CI511, R, Mž153, K, Šl, Zp senovinis ilgio matas, lygus 0,6669 metro, uolektis: Prūsiškas mastas lygus 66,7 cm rš. Pats jo (ąžuolo) drūktis turėjęs nu apačios 19 lietuviškų mastų S.Dauk. Kelių mãstų audeklo reikėtų vyriškam apdaruo? Skd. Duok bent vieną mastẽlį milo: vaikuo sermėgelė išeitų Skd. Šįmet sniego ir ledo pluta mažne dar par mastą Žem. Marti davė dovenų šešis mastùs kaspinų Krtn. Devyni mastai be kaklo – toks aukštas vyras (pasakyta juokaujant) Tl. Perkūnas, trenkdamas velnią su tais kirveliais, įvarąs juos žemės gilumon septynis mastus LTIII321. Penki mastai drobužėlės – tai mano uždarbėlis JD173. Par dieną audė, mastą n'išaudė, traukė šilkų nytužes JV858. Baltos liepos lentuželės – tai mun naujos stakluželės, šešių mastų drobelė StnD27. [V]andenys teip išplūdo, jogei ant aukščiausiais kalnais į penkioleka mastų buvo gilumo M.Valanč. Liepsna kilo viršum krosnies keturiasdešimt devyniais mastais brš. Kursai tarp jūsų … galės pridėt stuomeniesp savop pen vieną mãstą? DP125. Ilgumas dimsties (paraštėje apdaro) turi šimtus mastų (uolektų) būti BB2Moz27,11. Ne toks audimas, koks raudojimas, ne tiek mastelių, kiek ašarelių LTR(Šln). ^ Mastą didesnis, sieksnį kvailesnis Vdžg. 6. matavimo įrankis: Mastù vadiname ir matuojamąją lazdelę rš. Ir tėvas pasiėmė savo garsųjį mastą, tokį storą, trikampį, sieksninį rš. Be mãsto vargiai sukirpsiu Dkš. Kupčius su mastù taipo per nugarą davė K.Donel. Gerai, kad turėjau rankoje mastą; tai dar atsigyniau [šuns] šiap tep Gs. ^ Kokiuo mastù mieruosi, tokiuo ir pats gausi Bsg. ◊ be mãsto; rš labai, nepaprastai (apie dydį, kiekį ir pan.). mãsto kõšės paragáuti būti siuvėjo žmona: Aš nenoriu paragáuti mãsto kõšės Skr.
2 mãstas sm. (2) [K], LVII565, Nd; N vienas tinklo užvilkimas, tysis, valksmas, tinklų išvalka: Palangos žvejai sako: vienu mastu ištraukia; deda antrą mastą rš. Šiandien iš vieno mãsto užteko trims laivams Plng. Kiek mãstų šiąnakt padarėt? Prk. Visas tokiu būdu apgaubiamas plotas viršija 20 ha ir vadinasi mastas, arba valkšnis rš.
3 mãstas sm. (4), (2) NdŽ 1. iš siūlų megztas raištis, magztis: Kelnių, kvartūgo mãstas Vb, Sb. 2. kutas: Abrūsus išaudė, liko tik mastaĩ išrišt Lz. 3. strofa, posmas (eilėraštyje): Mastuoti mastùs dėl dainavimo J.
4 ×mãstas (vok. Mast) sm. (2) K, NdŽ laivo stiebas: Py mãsto žėgliai pytvirtinami Prk. To šėpies mãsto viršūnė kyšojusi lauke Sch203. Ai drauge, drauge, … lipk masto viršūnėlę, rasi matysi kopų kalnelio RD32.