pakabus reikšmė
Kas yra pakabus? pakabùs, -ì adj. (4) 1. Pp, Vgr su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; geras, patogus kabinti: Imk, čia pakabì šakė Rs. Ale svečio peilis pakabùs (taip sako šeimininkė svečiui, per storai tepančiam sviesto ant duonos). – Namie dar pakabèsnis paliko! Krš. Pakabùs samtis Šts. 2. patogus, tinkamas, parankus: Nepakabùs drabužis, t. y. didelis J. Tas sijonaitis man pakabiáusis Grg. Toks stiklelis pakabùs gerti Šts. Tas dalgis daugiau pakabùs šienuo pjauti, o ne rugiams Kal. Buvo pakabì šakelė, visi grobstė grobstė – ir sulūžo! Kal. Savas daiktas visumet pakabèsnis už svetimą Kltn. Dešinia ranka pakabèsnė už kairią J. Kaip tik man pakabùs laikas subatos dieną Užv. Geografiškasis jos padėjimas teip yra pakabus ir puikus, kaip reta rasti VŽ1905,12. | Cicilija – nelabai pakabùs (nelabai gražus, tinkamas) vardas Krš. pakabù n.: Su striubu drabužiu eiti pakabù J. Nėr pakabù dirbti su ilgu drabužiu J. Man su ta ranka pakabiau siūti Rs. Anam su kaire pakabiaũ nekaip su dešine Grg. Kaip mun pakabiaũ, teip aš pasakau Als. Toliau ant kalnelio baltuoja dvarelis, bet vis tolie nuo vieškelio – nepakabu užvažiuoti nuo audros pasislėpti Žem. Man nepakabù pro čia eiti Užv. Žmonėms nepakabù, kad tas pats žodis vienoje vietoje vienaip išveizdi, kitoje kitaip Jn. pakabiaĩ adv. Šv: Pakabiaĩ bus paimti J. Man iš tos pusės nepakabiaĩ dirbti Vkš. Su naginėms apsiavus pakabiau eiti nekaip su batais Kal. Visi daiktai pas anų pakabiaĩ sutvarkyti, nemėčiojas Krš. 3. vikrus, miklus, apsukrus: Kito tokio pakãbio vaiko nesu dar matęs Slnt. Kas pakabus, strykt, strakt užšoko, užbėgo už akių Žem. Ant tuo savo pakabiu arkleliu bejodamas išvydo šalip kelio be galo spindančią plunksnelę BM400. Vėžys, būdamas nepakabus sutvėrimas, prašąs antpuldamas Poną Dievą: „Duok man akis...“ S.Dauk. pakabiaĩ adv.: Asilas, gainiodamas paukščius, nepakabiai šen ir ten per lysves šokinėjo Blv. ║ Šll, Ppl laipus: Ka čia būtum koks pakabùs vaikas, jau seniai būtum medė[je] besąs Slnt. Kol jauna buvau, buvau pakabì – įlipdavau į aukščiausias lazdas (lazdynus) Užv. 4. sugebantis, gabus: Tas vaikis ir tanciuo, ir rožančiuo pakabùs Slnt. Jis yra labai pakabùs skrynioms dirbti Mžk. | Pakabèsnė buvau ant meisos negu ant pieno (labiau mėgau mėsą negu pieną) Šts. pakabiaĩ adv.: Vyresnybė samprotavo [mergelę] pakabiai meluojant M.Valanč. 5. linkęs vogti: Jis pakabùs: ką nutveria, pavagia J.