vieryti reikšmė

Kas yra vieryti? ×viẽryti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) KBII193, BS152, NdŽ, FrnW, KŽ; Lex43,61,88, H, Q225, R, R178,354, MŽ, MŽ474 1. tr., intr. ŽCh23 laikyti neabejotinu dalyku, manyti ką esant iš tikrųjų, neabejoti, tikėti: Jis man tą žinią davė, ale aš ja neviẽryju KI549. Aš tai neviẽryju K. Vertas vieryti, tai galiu už teisybę priimti R179, MŽ236. Ale matau, kad tu, tyčioms akis užsimerkęs, viẽryt jau bijais, kad Dievas visur tave mato K.Donel. Vierykit manim, vyriausybė taipo nevelytų, kad jums naudinga nebūtų K.Donel1. Vos viẽrytinas pasakojimas KI540. Nevierytinas R381, MŽ512, N. Ką akimis savo matau, tai ir viẽryju Sch73. Aš neviẽriju tau, ką tu niūki Brsl. Aš neviẽriju jį, ką jis šneka! Rmč. Jo neviẽrija – manęs viẽrija Lnkv. Amžiais neviẽriju, ka jis gali žinot Sdr. Man neviẽrija, sako, tegu ana eina Dv. Taip gal i viẽryti, gal i mislyti, kad aš maluoju Trk. Razbaininkas, vagis ir šelmis moka kytrai meluotie, jam negali vierytie Tat. Viẽryk manim, kad mačiau Lkm. Aš toks teisingas žmogus – aš viską viẽriju Mžš. Ir aš tam žmoguo nebūčiau viẽrijęs Plik. Ka tu nenori, neviẽryk, sako, ir aš pirmu neviẽrijau Als. Jei neviẽriji, ta aš galiu i parodyti – tebėra viskas Akm. Jei neviẽryjata, pažiūrėkita patys, bute an gembės [kardas] kaba. – Jau viẽryjava Jrk. Ką aš savo akimis nemačiau, tai aš tokios bobos nelabai viẽryju Cp. Kad kas ant kito blogai kalba, neviẽryju, pakol pats datiru, ar yra teisybė, ar ne PP18. Nevierijamas R363, MŽ487. Tu gali viẽryt, aš dirbau, kad man purslos lakiojo Mit I75(Klp). Aš gegutėlės nevierydamas jojau patsai lankyt NS1183(Ppl). Ei, neviẽryki, mano mergužėlė, vis tąsias kalbeles mink po kojužių į juodą purvynėlį JV60. Negivieryk, panytėle, kad gražus bernelis, pasiklauska nuo žmonelių, koks jo razumėlis LTR(Brž). Neviẽryk berneliui, jog yra svietavas JD8(Pšl). Jei neviẽryjat, pažiūrėkit, kas ten pasidarė, kad bačkelė uzbonėlį plakdama išvarė JD7(Pšl). Pilu stiklelį tau velydamas ir iš širdelės tau vierydamas KlpD26. Prieg jo (Dievo) man širdį glausu, jo gerybei aš vierysu Mž342. viẽrytina n.: Jis man tai teip išguldė, kad man tai jau viẽrytina rodos KI550. Tai neviẽrytina KBI36. viẽrytinai adv. KŽ: Viẽrytinai, teip, kad vieryti gali KI550. 2. tr., intr. KI549, Pls būti religinių įsitikinimų, manyti esant Dievą: Aš Dievu viẽriju ir viẽrysiu jam Btrm. Anas nė Dievu neviẽrija Lkm. Kad pats neviẽriji, nors kitam nedrausk Kair. 3. intr. galvoti apie ką, laukti ko nors: Sūniukas mano mielas, argi tikėjau, ar vieryjau, kad man reiks mažiutėliai iškavot, savo akytėles išraudot NS1338(Brž). 4. tr., intr. manyti esant tikrus antgamtinius reiškinius, mitologines būtybes, ateitį lemiančius ženklus, laikytis prietarų: Daug tokių daiktų yra, kurius negali išsiguldyti ir tik turi viẽryti Cp. O aš velniais nėkuomet nevierijau KlbXXXII(1)68(Als). Piningai baidė, aš viẽriju, ka baidė Kl. Pasako[ja]: kas viẽrija, i baido, o kas neviẽrija, i nebaido Lpl. Aš neviẽriju tokių pranašų Ėr. Aš neviẽrijau nė kokiem burtam, tik vienam Dievuliui viẽriju Ml. 5. intr. N, OZ63 pasitikėti, kliautis kuo: Svietas niekam neviẽrija LzŽ. Viẽrydavo mum niemčiai Dglš. Teisingam žmoguo gal viẽryti Krg. Aš, vaikel, neviẽriju tų daktarų Pn. ^ Niekam nevieryk, niekas neprigaus (juok.) LTR. Vagis vagiu neviẽrija Žl. Vieryk, ale dabok kam Q528. Šuniu neviẽryk Dglš. Vieryk manim kaip šunim (iron.) Snt. Neviẽryk šunies dančiu, vaiko subine, vyro širdžia Šl. Neviẽryk arkliu kelionėn, o žmonai, paliktai namuosa Lp. Nevieryk vilku raišu kojas nepadaužęs Sln. | refl. KŽ: Viẽrykis manimi, tai tikroji tiesa KII236. Į Dievą įtikėk, ale nesiviẽryk, bo gali būti lytaus J. Vienas kitam nesiviẽrijam ir baramės BM206(Pg). Vištytes turėjom, o išpjauta: išpjovė gal kelius metus, būdavo, da nesiviẽrijam, da vėl laikom, ir vėl atejus [kiaunė] išpjauna Plvn. \ vieryti; atvieryti; davieryti; įsivieryti; išvieryti; pavieryti; pervieryti; pravieryti; privieryti; užvieryti

Ką reiškia žodis viesaitis? Visi terminai iš raidės V.

Draugai