patęsti reikšmė
Kas yra patęsti? patę̃sti, -ia (pàtęsia), pàtęsė NdŽ, KŽ, DŽ1 1. tr. tempiant pailginti, paploninti: Patęsk ploniau verpalą Šts. Su geležia bepiga: kur stora – patę̃sia, kur plona – sukrečia, o medžio atpjovei – jau neprilipdysi Dkš. | refl. NdŽ. 2. tr. kiek pasiurbti: Arielkelės – tai kožną dieną pàtęsiu Lz. Kap kada, kap čvertką pàtęsiu, tada kalba geresnė LKKXIII119(Grv). ║ kiek užtraukti, padumti (dūmą): Duok patę̃st savo liulkos Nč. 3. tr. patraukti, pastumti, pavilkti ką paviršiumi: Patę̃sk pakūčion suolą Rod. Pàtęsė pusin kelio, kap svied[ė] tą bačką atgal LzŽ. Anas paėmęs apinastrius patęsęs žeme ežia ir šaukiąs LTR(Ds). 4. tr. LzŽ, Km, Dglš, Mrk, Mrc, Rod pajėgti tempti, traukti, vilkti paviršiumi: Nupirko batelius, vaikas dar nepatę̃s DrskŽ. Kojų nepatęsiù – skauda Aln. Ale kur tau anas padaris vienas, anas jau kojų nepatę̃sia Švnč. Mainė mainė su cigonais, tai arkliukas negalėj[o] kojų patę̃st pavasarį Grv. Dėlto priraudavom žolės, o kaip purvas, kurgi vaikas patès ratelius, nu tada reikia nešte nešt Rk. Pridė[jo] itokį didžiulį vežimą, ką ledve arklys patę̃sia Grv. Jau nepatę̃sia – tokis rambus arklys Rod. Kumelę ažkabinsi, ale kai nepatę̃s, tai bėruką ažkabinsi Dkk. Jaučias daug patę̃sia, tik jis eina žengsniu Rud. 5. tr. Švnč, Klt pajėgti, įstengti panešti: Pridė[jo] didžiulį maišą, ką itai ledve pàtęsė GrvT111. Rankos nebetikę: patempė kiek – ir nebepatę̃sia Kvr. Užpakalio nepàtęsiu – ką aš darbuisiu Kpč. Tokis jau pilvo nepàtęsia, ėda kap kokis paršas Žln. Nepàtęsia (menkai įgali), o vis negana Žln. 6. tr. sunkiai ką keliant, nešant, dirbant patempti: Sako daktaras, ka pàtęstos gyslos LKT168(Grk). | refl. Alk, Pjv: Kai pasitę̃si nuo pakėlimo, taukės gelbėdavo PnmŽ. 7. tr. LzŽ pakloti, patiesti: Kab rasa pavasario, šilta jau, dienos didelės, an saulelės, tada pàtęsia an rasos [audeklus] LKKII225(Lz). Patę̃sia tą palą, kur aprištas sietas, ir išleidžia an tos palos [bites] Kpč. ^ Per mariom katino uodega patęstà (kibiro pasaitas) Tvr. ║ padriekti: An pečių pakūrentų padedam, an saulės patę̃siam [žolynus] Pls. | refl. Btr, Švnč: Ir palei pievą, ir palei kelią būna pastę̃sę visur – tai patakėliai Dg. Kiaulažolės pastę̃sę tep, lapukai kap rūtų, takažolės dar vadinas Pv. Pas mus šitoj klonis voratinkliais pastę̃sia an pa[ga]dos Pls. Šiandien ryte tep buvo panašu in lietų: buvo pastę̃sę kasos tep nuog saulės Pv. 8. tr. patiesti, paguldyti: Anas teliokas išturėt nemožna, mane kai davė, net pàtęsė Klt. ║ refl. pasislinkti: Pasitę̃sk toliau! Pls. 9. intr. kiek gyventi, pagyventi: Gal dar keletą dienų patęsti Žem. Gal patę̃s iki pavasario NdŽ. Jei nejudyt[ų] vėžio, [ligonis] patę̃st[ų] kelis metus DrskŽ. | refl. NdŽ: Žmogus nori pasitę̃sti i gydais Krš. Ka ramiai, lengviai būtumei, pasitę̃stumei Užv. Ka tik tamsta da pagyventumi, ka tik tamsta da pasitę̃stumi Trk. Reik tą guzą spinduliuoti, pasitę̃su (pabūsiu) ligoninė[je] Rdn. Šnapšelį gėrė, ka būt nagėręs, būt pasitę̃sęs End. 10. tr., intr. kiek nutęsti, pavilkinti, padelsti, atidėti kuriam laikui: Storosiuos ant Naujų Metų atnešti [skolą], ale rast ir ilgiau patę̃s Ms. Yr valgyti, gerti – gal ilgiau patę̃sti [vestuves] Pvn. | refl.: Nepirk to paleto, dar pasitę̃sk Krš. Pasitęskiat košę valgyti, aš įnešu dar pieno Ggr. Visam amžiuo neprisipirksi, tik pasitę̃stumi kiek Krš. 11. tr. išsaugoti, išlaikyti sveiką, nesugadintą, nesunaudotą, pataupyti: Pašarą patę̃sti NdŽ. | refl.: Į žiemą, kad pasitęs, yr uždarbio ir su obulais Nt. Su tais lašiniukais pasitę̃su Krš. 12. tr. toliau skirti, duoti, pratęsti tolesniam laikui: Pàtęsė vaistus, tus pačius geru i geru Rdn. Neklauso, jam patę̃s tą kalėjimą Pj. Atvažiavo asesorius, tujau šimtą rublių į kišenę, ka dar patę̃stų lažą Krt. Mokėjimo laiką patę̃sti NdŽ. 13. tr. End padaryti ilgesnės trukmės: Dievas susimylėjo, patęsė jai gyvenimą, duodamas laiko tau pasitaisyti LzP. Jau daba gyvenu neblogai, jau galėčio, jei jau amžių patę̃s Dievas, ir ilgiau būti da Šv. Jei Dievas patę̃s, leisu [vaiką] mokslą Pvn. Ansai pardalijo ant dviejų dienų [duoną], kad galėtų ilgesniai patęsti sau amžių BsPII20(Varn). | Patę̃sti patę̃su aš tave, bet neišgydysu – skrandžio gedimuo nėr liekarstų Nt. | refl.: Nusiraištys visi atolai, jei ruduo da pasìtęs Vvr. Jei vė[ja]s pasitęs, greit nubrįs visi pašaliai Šts. Darius jei būt paskaidęs savo karauną, karė būt pasitęsusi S.Dauk. | impers.: Gal da tei kiek pasitę̃s i be karo [p]Jrb.