kežėti reikšmė
Kas yra kežėti? kežė́ti, kẽža (kẽži,-ė́ja), -ė́jo 1. intr. J labai pamažu, skurdžiai augti; kerotis palei žemę: Medžias neauga, tik kẽža ir kẽža Ds. Beržas šlapumoj kẽža Dbk. Tokioj žemėj burokai kẽži, kad ir kažin kaip laistytum Žl. Tas medis tik kežė́ja, o visai neauga Ut. Mūsų miškelis labai tankus, užtai mažosios pušelės pradėjo kežė́ti Trgn. Kap tik persodini didelį skiepą, tai suvis neauga, tik kẽži Dglš. Pirmiau tas krūmas kežė́jo, o dabar pradėjo augti Slk. Perniai mūs ankstyvieji žirniai kežė́jo kežė́jo, bekežėdami ir pranyko Klt. Mūs visi krūmai reikia iškirsti, ba iš jų jokios naudos nėra, kẽži tik ir pievą išguli Ml. Koks čia augimas – kẽža tik Ut. Kežė́jo ir kežė́jo vaikas, tik prieš metus pasistiepė Ds. Et, anas kẽži kẽži, didesnis ir neužaugs Ml. Šitas vaikas tai tik kežė́te kẽža, neauga nei kiek Užp. Anas lig septyniolikai metų tik kežė́jo, aja neaugo Lkm. Kitas vaikas keži keži, tik vienu kartu ima ir paauga Ds. Kai kežėjo – kežėjo, ale kai išsitiesė augt, tai strykterėjo Sdk. Neraskažnas paršelis, ne auga, ale tik kẽža Ktk. Toks netikęs buvo kačiokas – kežėjo kežėjo Dgl. 2. intr. prk. skursti, vargti: Jis visą gyvenimą kežėjo kaip paraistėj beržas A.Vien. Pats keži ir neleidi nė kitiems iš po savo šakų pakilti A.Vien. Dirba, plūkia, prakaitauja ir šiaip ne teip keža A.Baran. Kaipgi jis augo? Kežėjo kežėjo visą savo amželį Kp. Kẽži ir jis dar kap paraistėj beržas prie savo žento Mrs. 3. intr. nykti, menkėti: Ė vot teip i kẽži OG293. Turiu vieną kiaulaitę, ir ta kežė́ja – greitai reikės pripjaut Ml. Keži keži [karvė], gal ir išnyks Kkl. 4. intr. Kos46 plaišioti, skilti, trūkinėti, kiužti: Žievė labai anksti pradeda giliai kežėti Mt. Kẽža jau jis (puodas) visas Ds. 5. intr. J judėti, kirbėti, knibždėti, čežėti: Kirmėlės kẽža, raitos krūvo[je] Slnt, Ds. Visa bala buožgalviais kẽža Krok. 6. intr. pukšėti (rūgstant kam nors), kaužoti: Košė kẽža, kad rūgsta Sb. Alus kẽža dirbant J. 7. tr. Kos46 šmeižti? 8. intr. JI488 gulėti, drybsoti: Čia padvėsęs šuo keži, labai smirdi Varn. Kẽži akmuo vidury kelio, visi lenkia, niekas neatakelia Trgn. \ kežėti; apkežėti; įsikežėti; iškežėti; nukežėti; pakežėti; sukežėti; užkežėti