reikti reikšmė
Kas yra reikti? reĩkti, -ia, -ė (-o) ppr. impers. žr. reikėti: 1. Ji primokė mergaitę, ką reikė daryti, ir pagrasė, kad būtų jai negerai, jei neklausytų J.Balč. Dirbus reiks ir pasilsėti J.Jabl. Kalbėjo, kad jį, Joniuką, reiksią leisti piemenautų J.Bil. Už kašiką bulbių reĩkė darbuit [pavasarį] Kb. Da reĩkdavo trys dienos ponui dirbt už žemę (kai buvo panaikinta baudžiava) Imb. Anksčiau po dvidešim penkis metus tarnaut reĩkdavo Krs. Dar anas, regėt, stiprus, reiktuĩ jam darbuit Rod. O kap vienam reĩkė kultie – tai jau čia baisiai bjauru Smal. Padieni eit dvaran reĩkė Strn. Rytoj reiks rugiai pjauti, šienas vežti, daržas arti J.Jabl(Rk). Reiks laukai arti, reiks tvoras tverti, reiks jautelius ganyti JD195. Reiks tau sėt ir ravėt žali batvinėliai, reiks mylėt, šėnavot bernelio brolutėliai LTR(Rk). Tai reiks man rinkti geltonas vaškas, tai tenai reiks man daryti baltas korelis, tai reiks man nešti saldus medukas Aru20(Dv). Kiek reĩks mokėti? Pln. Reiks vargelis vargti, purvynas braidyti, našlelio vaikeliai reiks man užaugyti (d.) Vlkv. Visus darbus pametusis, reiks jautelius ginti JV308. Reĩks cukraus bitėm dėti Ėr. Reiks žirgą balnotie jaunam berneliu (d.) Mrk. Kaip reiksai kurią dieną su žvėrimis grumties S.Dauk. Lakštas reĩks leist Dglš. Namą baigia statyt, bereĩkia gegnės uždėt Krs. Reĩks sumazgot lėkštės Mžš. Kad mergužė n’užkenčia, reiks ma[n] šalin išjoti JD1105. Šviesus kardelis pri muno šalelės, reiks mun joti į karelį StnD25. Reĩks į turgų važiuot Rs. Kiek reĩkdavo lakstyti! Bėgam, būdavo, lig to kūgio ir atgal LKT107(Klm). Ar reiktų vyruo eiti į karą, jeigu būtų mobilizacija? – Puikiai reiktų Šts. Tau visai nèreikė iš namų eit šitokian ore Krok. Reiktų̃ nueit, pasvert Lnt. Reiktų̃be gi ateit in man Kaziai Rš. Pernai tau nèreikė kelio parodyt Ob. Kad nueitut, pagrėbėtut šieno kolūky, tai ant saulės deginties nereĩkt Dkšt. Vaikų daugel buvo, reĩkė valgyt duot Rud. Vežė dykai, o namo reĩkė mokėt Antz. Ar aš tau nesakiau, ar aš nekalbėjau: reikė nevaikščioti vėlai po dvarelį LTsI123. Nei reĩkė, nei niek[o], ėmė ir susibarė Sv. Kad nereiktų̃ bartis, nereiktų̃ supykus gyventie, būt geriau Skp. Kam teip ilgai užlaikėt, reĩkė seniau atvežt ligonį Ėr. Seniau nèreikė tų važinėjimų Ėr. O kitąsyk kad reiks, o tą mašnutę paspausi, tai iššoks aukso arklys BsPIV19. Sako, vėl ravėti reĩksią LKT312(Rk). Daktaras sakė, ka reĩksią vandenį traukt nu plaučių Vdk. Jiem piemenio reikią̃ Dkšt. Du kartu reĩkią kaupti bulbes Gr. Būs reĩkią ir anam eiti į nibrę Užv. To ir bèreikė Ds. Mes parsenę, mums tiek i tereĩkia Erž. Tep pavalgiau, ka nė reĩk, nė liko Bgt. Kur reĩkia, pamokai, pamokai, o kur reĩkia ir sudrožt Alks. Gyvulėliam reĩks badu pasbaigt Antr. Muno amžius pragyventas, jums reĩks mirt, o mun reĩkia Vdk. Kolei akys reg, tai visako reĩk Asv. Klapatų dauges kap reĩkia Pls. Jeigu reĩktų ant lovos gulėt, geriau žemele apsikast Vdk. Daba reĩktų eiti ubagais – kokia ta valdžia y[ra] gera, ka mums duoda pensiją Sd. Mamute, leiskit mane vakaruškose. – Nereĩks paprast [i](nė negalvok)