šokinėti reikšmė
Kas yra šokinėti? šokinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, Rtr, NdŽ, šókinėti, -ėja, -ėjo, šõkinėti Plt; SD132, SD279,337, H, R201, MŽ267, Sut, N, Amb, LL224, M, Ser 1. NdŽ, Š, Vlk, Žl, Ign iter. dem. šokti 1: Šokinė́jom kartu per griovį su Cipriuku Grv. O vaikai džiaugas patenkinti, šokinė́[ja] į viršų Lkv. Vaikai teip šokinė́jo, kad net klumpiai aukštyn lakstė Slnt. Purpt [vaikas] lauko i šókinė[ja] Rdn. Rykšte per nuogas kojas [vaikai] kapot ir šokinėt liepia Lš. Par torą šókinėjo, plėvė pilve trūko Krš. Ugnį kūrens tas piemuo, šokinė̃s šokinė̃s par laužą Škn. Žarija į batą įkrito, šokinė́ju – tai buvo juoko Rs. Kai pradėjau šokinė́t – visos avys bėginėt Mlk. Su žambiu liuob šokinė́s pusvaikelis po vagą į visas puses Pln. Kitur reikėjo šokinėti nuo akmens ant akmens per gilius ir smarkius kalnų srautus Šlč. Jie šokinėjo iš valties į vandenį rš. Išpuolė šókinėdamys pro angą Jdr. Tad bus akys aklųjų ir ausys kurtinių atvertos; tad raišas šokinė̃s kaip elnis DP19. [Raišas] tuojaus kėlės, vaikščiojo ir šokinėjo SPI177-178. Nė vieno [arklio] nebuvo nustovinčio rimtai, visi šokinėja piestu Žem. Šokinėju su arkliu R358. Karvė sveika, šokinė́ja, kai vedam namo, net baisu, kad neužgaut[ų] nugaros su ragais Mžš. Tešmuo – kai viedras (sutinęs), kur tau karvė nešokinė̃s! Jrb. Nenustovėjo, tik šokinė́jo [žirgelis], o mano mergelė miego norėjo DrskD129. Žvirbliai pradžiugo, čirškė, šokinė́jo, sparneliais plasnojo Žr. Vyšnios viršūnėje, apie naują inkilėlį, šokinėjo varnėnas J.Avyž. Šokinėja pempė po pievą, pasikišus kirvelį pajuostėn LTR(Ut). Šokinėjo bėginėjo pempė po pievą, nusisukė juostą raštuotą, pasikišė kirvį po juosta (d.) Prng. Snukius tik galanda, šokinė́ja kai in šakaliukų in kojų [šarkos] Klt. Šokinė́ja voverė po lazdynus pamiškė[je] (d.) Vv. Papilia pečiun gyvates, ir šokinė́ja po pečių, kol nudvesia Skdt. Po tvartuką pelės šokinė́ja – nėra katės Prn. Šunys subėgo, anie šokinė́[ja] i cypa Sd. Vaikuo [šuo] nieko nedaro: šókinė[ja], išdykauja Krš. Aš pareitu vakarą tamsė[je] – veizu, šunaitis toks šókinė[ja] Brs. Žiogas ilgums kojums po pievą šókinė[ja] DūnŽ. Šlapià – varlikės šókinė[ja] Trš. Varlės šokinėjo nuo dalgio ir pasitūpusios žvalgėsi į pjovėjus J.Marc. Varnos medžiūse dikčiai jau šõkinė[ja], kranka vakarūse priš lytų End. Jei vištos šokinėja, ant rytojaus bus vėjo LTR(Ldvn). Jei paukščiai ir ėriukai šokinėja, būs audra LTR(Krž). Jei nori, kad agurkai geriau augtų, tai, kai sodini, turi berniokai, atsiraitę kelnes, per ežias šokinėt LTR(Skp). Žinot, žuvis prieš lietų šokinė́ja Zp. Pievoje žirgas šokinėjo, o maža karvytė žolę skabinėjo Vrn. Mūsų šalies svotelių žirgai šokinėja LTR(Brž). Žirgelis šokinėjo, kamanėlės blizgėjo, ant baltų rankelių aukso žiedai žėrėjo LTR(Klvr). Valandą šokinė́jusios [varna su šarka], varna pamatė ant viršu vandens baltas vilnis PP75. Šėriau žirgą, šėriau bėrą, kad jis gražus būtų, kap aš josiu pas mergelę, kad jis šokinėtų LTR(Vs). Mokėjimas virve šokinėti LL87. | prk.: Maži upeliukai šokinėjo nuo vieno akmenio ant kito J.Bil. Įstojai i dirbk, nešókinėk par darbus DūnŽ. Šokinė́ja šokinė́ja, kur čia tą didesnį atlyginimą gautų Vdžg. Jo bugščios akys kai peliukai šokinė́[ja] Grdž. Šokinė́ja kai voveris nuo šakos in šakos OG335. Joninių rytą ir saulė šokinėja sp. Per šventą Petrą saulė šokinėja, nemiegok – pamatysi Dkš. Prieš šaltį būna labai daug žvaigždžių, net šokinė́ja Upn. ^ Šokinėjo velnias po bajoro (urėdo Ds) kelnes J.Balč(Srv). Šokinėja kaip velnias po bajoro kelnes PPr432(Pšl). Šokinė́ja kaip žydo ožka Ps. Ko šokinėji kaip Pilypas po kanapius? LTR(Skd). Šokinė́ja kaip kalakutas ant naginpalaikės Lkv. Šokinėja kai velnias Juodraisty Švnč. Žinai, an palinkusio medžio ožiai ir ožkos šokinė́ja Pun. Pelės šokinėja, kol katė miega PPr273(Trg). Rugsėjy jau dešra po kūtę šokinė́[ja] (kiaulė jau paaugusi) Jnš. Meškos ausys šokinėja (piesta) LTsV607(Krn). Dvi seselės stovi, trečia šokinėja (staktos ir durys) LTR(J.Jabl). Striukas bukas vokietukas po karklynus šokinėja, baltas vištas varinėja (šepetys ir utėlės) Krkn. Ilgas, tęvas vokytelis ant aukštu kalnu šokinė[ja] (su šepečiu galvą šukuoja) Plt. Graži merga, pančiu susijuosusi, po aslą šokinėja (šluota) LTR. Miške gimęs, miške augęs, ir numiręs, ir atgijęs, išeina ant lauko – šokinėja (akėčios) LTR(Brž). Aukso blusa padangė[je] šokinė[ja] (žaibas) LTR(Vdk). Juodi jaučiai šokinėja, niekas pėdų nepažįsta (blusa) LTR(Slk). | refl.: Kap pakinkai jauną kumeluką, kap jis šokinė́jas! Kls. Ožka (stirna) šokinė́jasi an kojų ilgų Rdš. ║ spurdėti: Šokinėjo su džiaugsmu bernelis žyvate mano VlnE158. Jonas įsčioj šokinė́ja iš džiaugsmo DP475. ║ prk. labai džiaugtis: Padidino pensijas – džiaukis, šokinė́k, būk malonus Jrb. ^ Kai aš šokinė́ju, tai visi mato, o kai verkiu, tai niekas Šd. 2. intr. DŽ, Pnm, Btrm šokuoti: Gatavai viena koja šokinė́jo, visai nebepaejo Jdr. Pradžioj aš ant vienos kojos šokinėjau, dabar abi vos pavelku J.Gruš. Tai tačiau galit valgyt iš paukščių (žiogų), kas kruta ir vaikščioj ant keturių kojų, o ne dviem kojom ant žemės šokinėja BB3Moz11,21. ^ Geriau būčiau varle šókinėjusi, ne į tokią peklą parejusi DūnŽ. Nors žalia varlele šokinėsu, bet už ano netekėsu Plt. 3. LL46, Nv iter. dem. šokti 3: Kur bešókinėsi teip šarpiai senas būdamas Jdr. Kiek ans šókinėjo, kiek ans šaukė! Šv. Jis čia vakar šokinė́jo, draskės: kur tą pieną dėt, kur tąs išrūgas pilt! Jrb. Jeigu dar vis lis, tai negalėsi spėt šokinė́t kast griovelius vandeniui nubėgt Ar. Tik jūs nešokinė́kit, gal da i pati išsitaisys (pasveiks) Jrb. Ka nepabengei, į grabą neįlipai, i nešõkinėk Trk. Jis šokinė́[ja] susirietęs: čia pulna, čia pulna – nėr tos vištos Pgr. Niekas nesiveržia, prašom vežti – mes neužsimetame, nešokinėjame (nelendame) už akių Žem. ^ Šokinėji kap kielė ant kiaušinių Vlkv. Ko tu šokinė́ji (blaškaisi, mėtaisi) kai blusa Žrm. Šokinėja kap avis, uodegon įkirpta LTR(Mrs). Šokinė́ja kaip gaidys po degutą Ėr. Šókinėk čia kaip gaidaitis pryš vištikę End. Ko čia šókinėji kaip pizius, jaują uždegęs End. Šokinė́[ja] kaip pizius, pelkę uždegęs Brs. Šokinėja kap varlė ant žarijų Mrj. Veršis karvės subinė[je], žydas su peiliu šókinė[ja] Ub. Neėdusi po lentynas šókinėte šókinėju (griozdžiu ieškodama) Krš. 4. Ml iter. dem. šokti 4: Šokinė́[jo], šokinė́[jo] su kūlokais girnykas ažu [nušautą] stirną Klt. Šokinė́ja, laksto, gatavas jį suvalgyt Jz. Tep daug nešokinėk, kad nepažiūrėčia, iš kur kojos dygę! Plv. Plūdos kiauromis dienomis ir muštis šokinėjo Vaižg. [Lazda nulūžo,] tada nebuvo kuo gintis žmogu, ir vilkas vis in jį šokinė́jo Vlk. ^ Sukapok tu mañ – tai mano ir šmoteliai an tavę šokinės Ds. 5. intr. DŽ, NdŽ, Nč, Drsk, Klt, Slk, Slm, Skrb, Pkl, Nmk [i]stengtis įtikti, tūpčioti, rūpintis:
šokinėti junginiai
- šokinėti apie, šokinėti per virvutę