užtūpti reikšmė
Kas yra užtūpti? užtū̃pti, ùžtupia, ùžtūpė 1. tr., intr. N, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Prl lekiant nutūpti, nusileisti ant ko: Nei viena musytė neùžtūpė DrskŽ. Bitys ùžtupia ant jo i nelekia Jrb. Būriais manduliais lekia špokai ir ùžtupia vyšnias Skr. Musis yr[a] užtū̃pusi – toks taškiukas yra Krš. Jei šarka užtūpia ant tvoros ir rėkia – bus svečių LTR(Pns). Teužtupia varmas ant arklio nugaros, arklys tuojau kratos Blv. Paukštis, ant dviejų medžių vienu kartu norėdamas užtūpti, musijo nupulti žemėn SE134. Ir užtūpė žąsų pulkas an mano langelių TŽI211. Vai ir atlėkė sakalėlis iš žalios giružėlės ir užtūpė ant klėtužėlės BsO344. Vai ir atlėkė raiba gegužėlė, vai ir užtūpė ant marių krantelio LTR(Lš). Atlėkė žvirblukas, užtūpė ant arklio galvos LTR(Kb). Tai aš prašiau sakalėlio, kad nelėktų vyšnių sodan, kad neužtūptų ant vyšnelės, nepajudytų šakelės LTR(Nmn). | prk.: Martynukas nuo vienos kurpės nušluostė užtūpusią dulkę ir vėl atsisėdo I.Simon. | refl. K, NdŽ, KŽ, DŽ1, Grl: Ir ana (bitė), matyti, užsìtūpė i palindo po apkaklės Vgr. An lapo sau užsitū̃pęs [vabaliukas] i tupa Vn. Ji susirado rankšluostį ir ėmė juo baidyti ant motinos veido užsitūpusias muses I.Simon. Prie kožnos angos yra lentutė prikalta bitims namo parlėkus užsitūpti Rdž. Užsitūpė [erelis] ant vienos rankinės BsPI75(Rg). Kietis žvirblį pradėjo supt ir supo, da ir dabar, jei užsitupia, teipgi supa BsPIII96. Pirma jos lekia raiba gegelė an margų skrynių užsitūpdama LTR(Krsn). Brolis atsisėdęs pradėjo graudžiai verkti, tik žiūri – ant stogo užsitūpęs paukštytis barškina LTR(Šk). Jeigu ir musė ant nosies užsitupia, nėr kada jos nubaidyti P.Cvir. Šiandie žiūriu: užsitū̃pęs gaidys ant serbentų krūmo i lesa Jrb. ║ tupiant užgulti, užpulti: Toks blezdingų šaukimas, veizu – vanagas vištą užtū̃pęs Lkv. Lapė bėgo par kalną ir užtūpė ant jos erelis Blv. | refl. tr.: Tai pamatinė (vanagas) – užsìtūpė viščikę! Skr. ║ tr. užimti atsitupiant: Parskrido varnėnas ir ilgai švilpavo, užtūpęs pernykštį inkilėlį J.Balt. 2. intr. atsitūpti ant ko: Kai tas lenkės paduoti, teip tas barzdukas užtūpė ant sprando tam Meškiukui DS96(Rs). | refl.: Jis (vyras) pats užsìtūpė an lizdo i tupa pats kaip višta LKT119(Pgr). Priėjo jūres, an tos žuvies užsìtūpė, i parnešė par jūres Vrt.| prk.: Visi užsitū̃pę an darbų, visi dirba pluša Ukm. ^ Sėdi kai višta užsitū̃pus Šlu. 3. refl. atsitūpti už ko: Bepigu miške kavoties – užsìtūpi už storesnio medžio ir esi pasikavojęs Vkš. Į tą pirtelę jiedvi (mergos) įbėgo ir užsitūpė už pečiaus BsV106(Rg). Vieną vakarą užsìtūpiau teip už buto kertės i lauku, kas ateis tų medžių vogti End. 4. tr. NdŽ savimi apdengti, apkloti: Višta ùžtūpė pautus J. | prk.: Ana visus savo vaikus laiko užtūpusi kaip višta vištinelius Vkš. 5. intr. šnek. užsėsti: Kap ùžtūpė [bernukas] anta arklio, nenumesi DrskŽ. 6. tr., intr. NdŽ, Ėr, Ds šnek. netikėtai užtikti, pagauti, užpulti: Tūpte užtūpė vartas bekertant girio[je], t. y. atrado J. Saugokitės, ba kai užtūpsiù! Ktk. Tai argi bedaug reikė[jo] ir būt užtū̃pę Sdk. Aš, eidamas per krūmais, kad ažtūpsiu an vilko, tas kad šoks! Ml. Kad užtū̃ps bevarant degtinę, reiks ir žemę prarast Srv. Aš vis kada nors jį užtū̃psiu, neišbėgs iš manęs Sdk. | prk.: P[a]rejo diedas namo, tai kad užtūpė ana an diedo, kad pradėjo bartis: – Kur tu tąsais, panaktini! Švnč. ^ Išsigando kaip vagiant ùžtūptas Vj.║ prk. užeiti, užklupti: Kad užtūpė mus vainos, tai visa sunaikino Tvr. Tuoj rugiapjūtė užtū̃ps, bulbakasis Upn. Gali lietus užtū̃pt Rm. Iš čia ir paeina ana baisi nelaimė, kuri užtūpė ant šeimynos Blv. Man teip begaištant ir vakaras užtū̃ps Skr. 7. tr. NdŽ, Ant šnek. užimti, užsėsti (vietą): A jau muno kėdę ùžtūpei Nv. | Sẽniai užtū̃pę gerąsias vietas, neprileida jaunų Krš. Dar daug tokių, kurie, užtūpę šiltas vietas, neleidžia pasireikšti gabiems ir už juos vertingesniems žmonėms rš. Tokiais nepastoviais laikais ką turi užtūpęs, tai ir tavo J.Avyž. 8. intr. šnek. apsigyventi, užimti sodybą: Kap atejo, kap ùžtūpė, tai tupėjo ir tupėjo, kol apsiženino! Lp. Užtū̃pę te kiti žmones DrskŽ. Kai ùžtūpėm ant ūkio, dar šiaip teip kasamės Srv. ◊ ant galvõs užsitū̃pti suniekinti: Kad visumet būčiu atšavusi (atrėžusi, atkirtusi), gal nebūtų an galvõs užsitū̃pę Krš. ant (kieno) sprándo užtū̃pti (užsitū̃pti) imti išnaudoti, skriausti: Da tik aš tau ant sprándo neùžtūpiau Jrb. Jau toji užsìtūpė ant mano sprándo J. \ tūpti; anttūpti; aptūpti; atitūpti; įtūpti; ištūpti; nutūpti; patūpti; pritūpti; sutūpti; užtūpti