želmuo reikšmė
Kas yra želmuo? 1 želmuõ sm. (3a) KBII111, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, K.Būg; L, želmuõj (3a) Kpč, želmuvà (3a) Švn, gen. sing. -eñs, -enès, žélmenio, nom. pl. žélmenes, žélmenys, žélmens BŽ67; R229, MŽ306, -enaĩ KŽ, Gdž; M, gen. pl. -enų̃, -enių̃; Sut 1. ppr. pl. H, R, MŽ, D.Pošk, L, Š, Rtr, NdŽ, BTŽ, ŽŪŽ35 javo kiek paaugęs daigas: Rugių žélmenys K; N. Želmenaĩ rugių dideli Dglš. Žélmenes ojojoi [būdavo], nesimato varnos, jeigu varna nusileidžia rugiuos Plvn. Rugiai jau želmenuosè J. Kai nuvaro sniegą, tai rugiai, pernykščiai želmenaĩ kai patalas guli Gs. Žélmenes prastai sužėlė, duonos nebus Skp. Želmenų̃ laiškai pabalę, rugiai iššutę Gdl. Kane kas tę pasdaris rugiam, jei karvė želmenų paės Lš. Leisdavo karves ant želmenų̃ Svn. Į žélmenis gyvuolius leisk J. I velnias [višta] – lesa žélmenis! Švnč. Dažydavom iš rugių želmenų̃ [margučius], tai būdavo labai žali Alvt. Jei kuriais metais baravykai labai kirmija, tai ir rugių želmenis tais metais labai kirminai kirs LTR(Grk). Rugių žélmenis išvirtie ir plautie galvą – labai suminkština [v]andenį Ign. Rugių želmenų vanus taiso vaikams nuo sukatų Sln. Atjok, bernyti, rudenėlį, kada rugeliai želmeniuose, žalios rūtelės garbiniuose LTR(Mrj). Rugių želmenaĩ pradės šakoti BM414(Kp). Želmens lapelis Mt. | prk.: Tankūs rusvų plaukų želmenys dengia gumbuotą jo galvos kiaušą J.Gruš. ^ Iš želmenų̃ nėr grūdų Trgn. Durnas kaip Kašeto avis, ką želmenų neėda KrvP(Ndz). | sing. col.: Rugių želmuõ Sch65. Pačiame želmenỹ užšalo rugiai J. Labai sužėlė želmuõ rugių Žsl. Iž rudenes buvo gražus želmuõj, o dartės reti rugiai DrskŽ. Rugių želmuõ gražus šįmet J. Šįmet rugių želmuvà didelis, varna gali pasikavot Ūd. Sausas ruduo buvo, tai rugių želmuõ neinžėlė Dkš. Vasarojus buvo menkas, retutis, vietomis ir visai nebuvo jokio želmens P.Cvir. Gražus želmuõj, kap jau suželia Dbč. Niekas nesėja, tuštumos, želmeñs doro žemė nemato Nmj. Ir štai jau želmuo rugsėjy vešliai sužaliavo V.Myk-Put. Pavasariais kap rugiai auga, tai ir tų reikia skintie kur tankiausi, ir to želmenio virytie [galvai plauti] Graž. Buvo atjoti rudenėlį, kaip rugeliai želmenėlyj LLDII118(Kb). | prk.: [Ašaros] rieda jo veidais ir susigeria tankiame jo barzdos želmenyje V.Kam. 2. pl. sužėlusių javų laukas: In želmenų̃ paganom karves Dglš. Gyvuliai dar želmenyse, nei jų reikia šerti, nei girdyti, nei ganyti – vaikai vieni prižiūri V.Krėv. | sing. col. DŽ: Daug zuikių iššaudo ant rugių žélmenio Dkš. Žirgus ganysim po želmenėlį, vainikus pinsim iš garbanėlių (d.) Lš. Sruogis, parsivaręs karvę namo, ant rytojaus nuvedė ją želmenin ir pririšo V.Krėv. Kaip želmuo paaugo ir vaisių atnešė, tada radosi teipajag ir kūkaliai Vln31. ^ Nespręsk apie derlių iš želmens TŽIII375. Skivyto kojos, kamanto liemuo, ant kamanto liemens linų laiškas, ant linų laiško rugių želmuo (stalas) Jrg. 3. H, R231, MŽ308, Sut, Rtr, NdŽ, DŽ žolė: Rasodą sėjant, jei pamatysi kokį želmenį, tai toj rasoda apvirsta garčyčiom LTR(Auk). Nusiskyniau dobilėlį, žalios lankos želmenėlį LTR(Ūd). Aš turėjau kumelėlę mylimą mylimą, želmenėliais šeriamą šeriamą LTR(Lnkv). Vienam gale staklių želmenėliai žėlė, antram gale staklių dobilėliai dygo NS896. Vysta mano vainikėlis kaip šios vasaros želmuõ (d.) Nmč. Gamtos atnaujinimas jaučiamas visur: stiebiasi želmenys, gurga upeliūkščiai sp. Tokio žmogaus nėra, kuris nepajustų pavasario nerimo, kai mėlynas dangus pažadina vandenį ir želmenis rš. Žadino Skaistutis želmenis skubėt kilti, gėleles, medžius žydėti Mš. ^ Koksai želmuo, toks ir tešmuo K.Saj. 4. ppr. pl. KlG55, KlC34, R175,277, MŽ232,371, OsG30, KGr102, Kos16,38, K, LsB418, ŠT78, KŽ žalumynas: Per saulės galybę žélmenys atgyja KI708. Žolės ir žélmenys KII285. Žmogus, žélmenis pažįstąs KI254. Iš jų (grybų) trąšos želmenaĩs aplinkom išplūsta A.Baran. Grybai supuvę duoda žemei trąšas, kurios eikštėn verčias želmenim̃s (t. y. žolėmis, krūmais, uogienojais, samanomis) A.Baran. Dabar ta cigonė žinojo tų želmenų vardą ir tą vardą pasakė būruo TDrVII94(Šlu). Įžengė į … svetlyčią, kuri su visokiomis gražiomis kvietkomis bei žaliuojančiais želmeniais išdabinta buvo Kel1881,57. Vienas tik visokius valgius galįs valgyt: bet kursai silpnas yra, želmenių valgo Bb1PvR14,2. | sing. col.: Ale ne ropučių liga, ne rūdys ten tą iškadą padaro, bet vabalai, kurie lapus bei virkščius jau pavasaryj užpuola, abelnai nuėda ir visą želmenį išgaišina Kel1871,154. Želk, želmuo, po žirgeliu, kalėda LTR(Vlk). ║ Q662, R, R319,335, MŽ427,448, KII128, ŠT178 augalo stiebas, šakelė, atžala: Iš cikorijų želmenėlių galime pasigaminti puikių salotų sp. Inšoko žirgas in daržą, nukando rožės želmenį LTR(Onš). Neina kvietkeliai želmenin, žalia rūtelė garbinin LTR(Kpč). Brangų vyno želmenį jona inčiepijo BBIz5,2. | prk.: Būkite teisybės želmeniai, rojaus medžiai, kurie kas mėnesį vaisių atneš Ns1860,1. O. Milašiaus lyrika yra natūralus prancūzų literatūrinio pasaulio želmuo rš. Štai viltys vos želmeniu jaunu sukilę P.Cvir. Kaip pliki akmenys apsineša samanėle, taip ir kultūros želmenys prasimuša net konclageryje ar partizano bunkeryje rš. 4. prk. palikuonis: Jis Dovydo želmuo PG. Tuo čėsu bus Pono želmuo mielas ir brangus BBIz4,2. Jauniausiasis želmuo mūsų ciecoriškųjų namų įžengė į antrąjį metą savo amžiaus LC 1883,20. ◊ vélnio želmuõ tabakas: Jį (tabaką) vadina vélnio žélmeniu, kadangi velnias jį pasėjęs Jrk50.
2 želmuõ sm. (3a) NdŽ, Slk, Sug žr. šelmuo 1: Jau stogo želmuõ teka, reiks naujai dengt Dglš. Želmuõ kiauras, kai lyja, gryčion bėga Dgl. Pro tvarto žélmenį [v]anduo prateka Rš. Želmuõ šviečia Blnk. Da reikia pora kašelių spalių in žélmenio, be vėjas nudraskis Lel. Starkus tupi ant žélmenio Ob. Žiūrėk, varnos šiaudus iš žélmenio pešioja! Rk. Ut, kačiokai in pačio žélmenio užlipę Sdk. Želmenį apidedu, kad nelašėt Mlk. Pabaigę namą, ant žélmenio iškėlė vainiką Ktk. Vėjas kai nudraskė žélmenį, tai ir stovi pasišiaušęs Dkk. Vėjas nuplėšė žélmenį, dabar reikia vėl spaliais apipilt Ds. Pupelė augo augo, užaugo lyg lovai ir pradūrė lovą, … paskui augo augo lyg želmeniui ir pradūrė želmenį BsPII194. Va tuoj ir išsiners tarp medžių želmuo brangaus stogo I.Šein. ║ Krns pašelmenė, pakraigė: Prikrovė šieno lig žélmenio Ign. Pakardavo mėsą in žélmenio, tai anys (katinai) prieina in mėsą insistverdami kreklo Klt. Želmeny kregždė susisukė gūžtą Dgl.