tvartas reikšmė
Kas yra tvartas? tvártas sm. (1) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LKAI49, PolŽ1298, (3) LKAI49, LzŽ, Dv, Grdž, Vlkj; Q500, M, L 1. ūkinis trobesys ar atskira jo dalis vienos rūšies ar įvairiems gyvuliams bei paukščiams laikyti: Buvo iš molio nukrėstas tas tvártas Vdn. Kap ūkinyko, tai tvártas, o dvaro – abarios Sn. Jau šlapios samanos, lija mano tvártan DrskŽ. Ir tvártus švenčia (šventina), ir priemenę Aps. Tvártų lubos inlinkę – greit sugrius Ktk. Iki tvárti bus trisdešimt metrų LD397(Pns). Čia stačiai eik pro tą tvártą, sakau, takas yra Vvr. Ana – išmestos prieg tvártu guli [naminės girnos] Eiš. Ateina nakčia, vaikščioja po kiemą, eina in tvártą [vagys] Sn. Einu tvártana Kb. Mat jos (kregždės) ataskrenda gal kaip ir atsisveikyt, paskraido paskraido po tvártą, apie tvártą ir tada dingsta ir dingsta Slm. Tikėjo žmonės, kad kregždė namuos suka lizdelį ar tvárte, tai Dievas tuos namus saugo PnmR. An tvárto lipo kiaušinių, ir įkando kirmėlė PnmŽ. Pasilipęs an tvárto, apsikasęs šienu ir atgulęs Kl. Aš i tai do neažblūdyju nuo tvárto lyg pirkiai Švnč. Už tam tvartuo vėl buvo kūtė, arklių tvartu vadinama S.Dauk. Avelės pasklido aplink tvártą, net balta Adm. Kiaulių tvartaĩ Lz. Tvártas del karvių Dgp. Karvių tvártas, prieg tvárti kiaulių migiai Dv. Ka jau paskiaus sumažėjo arkliai, nebreikėjo to arklinio tvárto Kl. Penukšių tvartas N. Veršių staldas, tvartas I. Ir ateina svočia iš žąselių tvárto JV728. Žiemą vasarą tvárte šera, reik daug pašaro Pln. Tvárte mėžiu mėžiu mėšlą kiaulinį Vdn. Kap šaltas tvártas, tai gi reikia pirkion nunešt [jauniklius] Aps. Tvárte dest višta Zt. Avelės pabus dienyke, tvárte karšta Mlk. Eik tvártan padabot, ką te karvės daro Cs. Anas (paršelis) in tą tvártą glaudžias, bėga Rod. Lig trijų dienų ka kiaulė atsiveda, liuobu tvárte sėdėti Kl. Jei kiaulė neša šiaudus iš tvarto, bus nelaimė, o jei į tvartą, bus lietaus LMD(Tvr). Pylės bandos tvarte buvo laikomos S.Dauk. Žiemą arklius laiko čionai tvárte, daba teliukų pilnas tvártas LKT254(Srv). Atadarę ir atadarę laiko tvártą, da šuva koks anlėks Žl. Prieinu – priemenė atdaryta, pilna vištų, o kiaulės net tvartą kelia (labai žviegia) LKT380(Kč). Do pusė tvárto [šieno], daržinė pilna kap ažrišt Švnč. Tvártas gyvulių, visi reikia papenėt Klt. Pavasarį, kai išeis iš tvárto (bus pradėti ganyti) [galvijai], tai tada labai bados Pb. Mano arklys pakliuvo tvártan (buvo pasisavintas už išganytą pievą ar nuniokotus javus) Slk. Devyni tvartai šyvų žirgelių, o jau dešimtas palšų jautelių LLDII47. Berneli, manas sakalėli, baubia tvarte jauteliai TŽI255(Mrc). Po vieną galą – tvartùkas, po antrą galą jau gyvenamas numas Vž. Nevaryk telioko avelinin tvartẽlin Mlk. Sakau, išmesu iš tvartalio tatai mėšlus Pln. Koks te tvartẽlis, kai musia (mažas)! Klt. Aš tvartùką noru griauti jau, ans y[ra] liekus munie jau Kl. Toks tvartelỹtis mažytis buvo Graž. Tvartukė̃lis LKKXI150(Zt). ^ Gyvuly nešventyto tvárto! (toks keiksmas) Snt, Nm. Kai nebus kiaulės tvárte, nebus ir an stalo Trgn. Ma[no] vyras tvartè gimęs, tvartè ir ažaugęs (tamsus) LKKXIII137(Grv). Atėjo kap kiaulė tvartan, net Dievo nepagarbinęs KrvP(Ndz). Avis ir tvarte bijo KrvP(Ašm). Kada pavogė arklį, tada tvartą užrakino LTR(Mrj). Užsuks tvártą, kaip arklius išvogs Pln. Pirkia kai tvártas, reikia sustvarkyt Pv. Ožys tvarte, ragai lauke (sija) Jrg(Klvr, Vlkj). Marti tvarte – kasos lauke LTR(Lzd). Trijų lentų tvártas, viduryj baltas (grikis) Asv. Geležinis tvartas, vasaroju dengtas (keptuvė ir blynai) LTR. Juoda karvė subliuvo, visas tvartas sugriuvo (naktis) LTR. Raudonas šuniukas tvarte loja (liežuvis) LTR. Pilnas tvartelis baltų avelių (dantys) LTIII462. Penki tvartai, vieni vartai (pirštinė) Jrg(Pn). Avių tvarte vagis (ranka pirštinėje) Tvr. 2. R, R336, MŽ, MŽ450, I, RtŽ, LVIV289, Rtr, KŽ lauke esantis aptvaras gyvuliams laikyti: Tvártas – užtvaras gyvoliams nakoti (ant lauko), paršams būti pry kūčių J.Jabl(Skd). I pirmiau liūb sakyti tvártai, ale tie tvártai be stogo Akm. Triuškius paleido an kiemo į tvártą Ktč. Būtų priverčiami savo gires aptverti, … negalimas daiktas esąs medinius gyvolius tokiuose tvartuose laikyti LC1884,19. Pabudavosim čia avių tvartus pekui mūsų Ch4Moz32,16. 3. K, KBII55, LsB532, NdŽ, Vyž atitverta tvarto dalis, gardas: Stalde veršiui tvártą padaryti KI36. Į staldą i tokius tvártus partvera Prk. ║ kokia nors atitverta vieta: Moterims buvo [bažnyčioje] ypatiškas tvartas, ant atlikimo jų Dievo šlūžbos paskirtas Jrk. 4. tvora: Čia gulėjo šitas gruntinis akmuo žemėmis apmestas ir geležies tvartu aptvertas Kel1862, 127. ║ KŽ užtvara, barjeras: Kaip čia šitai tas tvártas tiek netoli krašto, i nuskendo vis tiek Plng. | prk.: Nėra jokio tvarto tarp mylinčiojo (žmogaus žemosios patybės) ir mylimojo (žmogaus dieviškos patybės) Vd. 5. Rtr, NdŽ, Krkl, Šauk, Varn, Užv, Kv, Lkv, Vž, Vvr, Pln, Brs, Mžk, Vkš žr. tvarstis: Tvartas rankoms, tvanklys kojoms Mc. Lakatėlis bus tvártas, bus pirštui aptverti J. Gavau ir tvártą (tvartį, lopinį) pirštui J.Jabl. Tvártai subėgę, baisu! DūnŽ. Tus tvártus reik plauti ir išvirinti anus Trk. Nebėr nė kokio skurlelio tvártuo Slnt. Krau[ja]s bėgo labai, keli tvártai kruvini Rdn. Imk tvártą ir aptverk man roną Rg. Aplink ranką ir riešą buvo apvyturtas nešvarus tvartas rš. | Visu pigiąja ir gerąja medžiaga surišimo [skiepijant] yra siaurus ryšelis arba tvartas drobės S.Dauk. ◊ nė̃ pir̃štui tvárto visiškai nieko: Išejau iš numų plika, nė̃ pir̃štuo tvárto negavau DūnŽ. Jug anie nedevė anam nė̃ pir̃štuo tvárto Varn. tvártą uždarýti nutilti: Uždaryk savo tvartą! Lp.