įtikėti reikšmė
Kas yra įtikėti? įtikė́ti, į̃tiki, -ė́jo; H180, Sut, N, M, LL271 1. tr., intr. Š, BsPII134(Prnv) įsitikinti, būti tikram, neabejoti kuo, dėl ko nors: Aš įtikė́jau tėvo žodžiams (tėvo žodžiais) J. Aš pati negirdėjau to čigonės būrimo, bet įtikė́jau jos žodžiam iš kitų pasakojimo Ps. Įtikėti turam – pildos [Mikaldos] raštas Pj. Aš tai netikėtau, pasišnekėtau, o čia jau visi intikė́ję LKT235(Btr). Tad ana tiek įtikė́jo smarkiai Kl. Labai įtikė́ję buvo, kad sudegs namai [,jei gandrai palieka lizdą] Tršk. Teip tas tėvas įtiki ir neįtiki DS71(Rs). Gal ir ta nesąmone įtikės? K.Būg. Vis pagyriau jos gražumą, tikrai įtikė́jo NdŽ. Juo ilgiau galvojo, juo labiau įtikėjo, kad titanišką darbą nudirbęs V.Bub. Jis ištikimas žmogus, bet pasakė man šiandien vieną ne visai įtikimą dalyką J.Jabl. Įtikimesnì būtų posakiai J.Jabl. Tur anie (žodžiai) galybę visus laimingais padaryti ing anus įtikančius I. Sunku yra įtikėti, kaip didžiu daiktu yra auginime medžių vieta liuosa ir atdara saulei ir orui S.Dauk. [Petras] privadžiojo raštus pranašų, ką girdėdamys žydai įtikėjo M.Valanč. Negaliu įtikėti tai baisiai nelaimei rš. Čia (Peterburge) menininkų grupė įtikėjo Čiurlionio talentą rš. Kol nepačiupinėsu, neįtikė́su Lk. Mūsų karalaitis parodė žiedą, ir karalius įtikėjo MPs. Motinėie mano, teisingi žodeliai, kuriuos netikėjau nuo pat mažumėlės, dabar įtikė́jau, pažinus vargelį (d.) Šk. Ir intikėjo žmogus žodžiui, kurį Jėzus jopi sakė VlnE122. Intikėjo žmogus kalbai, kurią jam tarė Jėzus Ev. [Mokytiniai] intikėjo raštui ir žodžiui, kurį Jėzus kalbėjo ChlJn2,22. Jei neregėsiu, jei nepalytėsiuos, jei nepačiūposiu, jei nepermanysiu, tad neintikė́siu DP276. Nes ižgirdo ir intikė́jo net ant pastarųjų kraštų žemės DP407. Daugesn pasakymui neg akimus intikė́jome DP407. Idant, kada tat stosisi, intikėtumit SE123. Kas stojos tada, intikėjo Ch1ApD13,12. Intikėjom meilei, kurią Dievas turi ties mus Ch11JnL4,16. Norint… kas iš numirusių keltųs, neįtikės BtLuk16,31. įtikė́tina n.: Jinai apsivylė Viliumi Karaliumi. Apsivylė. Vos įtikėtina, bet taip yra I.Simon. įtikė́tinai adv. NdŽ. į̃tikima n.: Ar tat į̃tikima? Db. įtikimaĩ adv. NdŽ: Jie neįtikimai greitai vaisosi J.Jabl. | refl.: Į savo partijos principus jis įsitikėjęs kaip į tikėjimo dogmas rš. Įsitikėjęs ing tavo meilę ir gėrybę, puolu po kojų tavo Tat. Įsitikėjimas daug daro: įsìtika – i pagyna Krš. Ji ant tą ligą įsitikė́jus, tai vis ir serga Jnšk. Jei neįsìtiki, paskaityk Grd. Mat labai buvo įsitikė́jęs, kad jo teisybė Sb. Jei nebūtume taip įsitikėję, tad nebūtume ir drįsę pradėti to darbo rš. Žmones insitikė́ję, kad jy akmeniu pavirto Vrn. Mes Vokietijoje buvome įsitikėję, kad jau visos žmonių dainos ir pasakos seniai yra užrašytos prš. 2. tr., intr. būti religinių įsitikinimų, manyti esant Dievą: Išvydę tokį stebuklą, daugelis netikėlių įtikė́jo Š. Intikė́jau, kad Dievas yra, intikė́jau Rk. Dievas noria, ka žmonės įtikė́tų Jrb. Intikė́k in Dievą Pv. Magdeburge mane privertė apsikrikštyti, ar aš dėl to įtikėjau krikščionių Dievą? J.Gruš. [Muzikantas] ėmė šaukt ne savo balsu: – Vyrai, gelbėkite, kas į Dievą įtiki, pražūsiu [vandenyje]! SI171. Kaip naujai įtikėjusius žemaičius užveizėti klojos, tiesą pasakius, nežinom M.Valanč. Ateiti rūstybė Dievo ant vaikų neintikinčių VlnE47. [Atėjo,] idant Jis apie šviesybę liudytų, idant visi per Jį intikėtų VlnE12. Daug ir ižg kunigaikščių žydų buvo intikė́ję ing Christų DP276. Intikės ing Jį ir ing aną šventą atpirkimą Jo MP79. Kiekvienas, kursai ing Jį intikėtų, nepražūtų MT250. Maža rados, kurie intikėjo [apaštalui] SPII232. Kas intikės ir apsikrikštys, bus išganytas Ch1Mr16,16. Jūs, vienok tai išvydę, nesusipratot po tam, kad ing Jį intikėtumbite Ch1Mt21,32. Nuėjo daug žydų ir dievobijančių naujai intikėjusių paskui Povilą ir Barnabošių BtApD13,43. Ir nebūk neįtikįs, bet įtikįs (tikintis) BPII43. | refl. Sut: Nesa be tikėjimo neest galimas daiktas intikė́tis (orig. intekė́tis) Dievui DP409. 3. tr., intr. būti prietaringam, laikytis prietarų: Tegi jokių aitvarų nebūdavo, tik žmonės teip labai įtikė́davo Rk. Senovės laike viską įtikė́davo, bet mano augime to nebebuvo Skr. Daba tų burtų niekas neį̃tikia, tik senovės žmonės, ką rytą pamato, tą tikia Ar. Įtikė́jau į sapnus, kaip mamos mirtį apsapnavau Rdn. Nereik, sako, į sapnus įtikė́t Gž. | refl.: Į sapną įsìtika baisiausiai ir blūdija Krš. Aš tai vieną kartą labai jau įsitikė́jau [į sapną] Upn. 4. tr. Š patikėti: Turiu įtikėti tau paslaptį Db. Rūmų apsauga esanti jai vyro įtikėta J.Jabl. Jis vedė ją ir įtikėjo jai visą karalystės iždą J.Balč. Man įtikė́tas turtas NdŽ. [Žmogui] įtikėta atsakinga vieta rš. 5. tr., intr. Š pasikliauti, pasitikėti: Tie vokyčiai įtikė́jo į tą Marusę Plik. Labai an jį (daktarą) įtikė́jęs Ėr. Bet Dagienė, žinai, įtikėjusi į ją kaip į kokį Dievą I.Simon. Tamsta peiki mane, kam aš įtikėjęs į Kriaušatį Blv. Čia turiat savą išmintį vartoti ir nieką neįtikėti S.Dauk. Intikėjo ing jį pasiuntiniai jo MP67. Filipui intikėjo [žmonės], kursai apisakė evangeliją apė karalystę Dievo ChlApD8,12. Rinkčiausi, jei įtikėčiau savo pajėgomis ar vienoj, ar kitoj srity V.Myk-Put. Ir ūkinykas intikėjo in tą širmį LTR(Ldvn). | Daba žmonės nelabai į̃tiki į žoleles PnmŽ. | refl. J, Š, Pvn: Aš tavim įsìtikiu Ktč. Neįsìtika – i nėko nepasakys Pj. Tos mergos įsìtika į vaikį kokį, o po tam kroka Krš. Jei tu vienas nebijai būti, tai aš tavie įsìtiku Kv. Sodną galėtų turėti, bet tolie – neįsitikė́s Trk. Aš jai (gydytojai) labai įsitikė́jus, vis pagydo, atspėja Krs. Eisiu mėginti pri kito [daktaro], nė[ra] čia ko įsitikė́ti tiek par daug Trk. Aš pirmą sykį savo gyvenime pamačiau žmones, taip tvirtai įsitikėjusius į save rš. Ir niekados nepasigailėjo garsūs Lietuvos valdovai, kad taip insitikėjo Kirklių bajorų giminės vyrams V.Krėv. Kai jau įsitikėjo, leisdavo vieną nuvažiuoti į miestelį su reikalais rš. Kunigai irgi kits kitam neįsitiki TS1900,2-3. Žiūri įdėmiai, be šypsenos, tvirtas, savimi įsitikėjęs žmogus J.Dov. Svetimam neįsìtikia (nepasitiki, nedrįsta) rašyti Erž. Bet pats Jėzus jais neįsitikėjo, nes jis visus pažino SkvJn2,24. Negal įsitikėti su arkliu Šts. | Man žaizdos [skrandyje] buvo, tik jonažolė išgydė, aš ja labai insitikė́jus Kvr. Kiti į tą medelį teip labai įsitikėję LMD(Sln). ^ Įsitikė́jo kaip žydas į veršį Krš. ║ refl. Ar labai priprasti, prijunkti į ką, prie ko, prisigerinti, prisišlidinti: Labai įsitikė́jęs [į merginą], negal atmušti Krš. Įsitikė́jo į jį i nieko par jį nebemato Sk. Tei buvo įsitikė́jęs į ją visai [p]Jrb.