te reikšmė
Kas yra te? te- praef. K; SD179, L, Rtr, Š 1. reiškiant leidimą, neprieštaravimą, sutikimą: Atverk atveriją, teišeinie gyvuliai J. Nekliudai, padėta i tebùi (tegu būna) Švnč. Tebūnie, Egluže, taip, kaip nori tu S.Nėr. Tėvas sakė: „Ką gi tu eisi, tik testo[vi]“ BsPI9. Štai Dievas tur tarnaitę savo, testo[jas] palig žodžio tavo SGI27. ^ Kam niežti, tas tesikãso NdŽ. 2. reiškiant pageidavimą, norą: Visų bulbų nesuvalgyk, tebūn motkai Arm. Tesugers ją žemė, te gimtoji saugos tą srovelę kraujo S.Nėr. Dešinė Tavo mus teapgin Mž79. Tepašelpig mus maldomis savomis DP539. Tejaut (tejaučia) malonę, kurią užslūžijo PK55. Tegul neišsigąsta širdis jūsų ir tenesibijo I. 3. reiškiant raginimą, liepimą: Paskutinis tebūna sykis NdŽ. Tegyven anys geriausioje vietoje žemės BB1Moz47,6. Jei kas tarnauja man, tesek mane DP186. Kas turi ausis ant klausymo, teklausai DP97. Teneatmainai žodžio savo DP564. Tave tenekrutini MP196. Testi sveikas kūdikis, – aš veliju, – teturi jį cielą S.Stan. 4. K.Būg su veiksmažodžių ar būdvardžių formomis reiškiant veiksmo ar ypatybės ribotumą, negausumą: Jis tiek težino DŽ. Būčiau tejuokusis, kad ans girtas į sodną būt įėjęs J. Lyčnai tiek ir tedavė bulvių J. Tiek ji teėda J. Aš dar tikt penkis teturiu Rtr. Vieną žingsnį tepaėjau FrnW. Vieną rublį teturiu L. Jūsų sutarimas neilgai tebus KŽ. Tiek tèmaliau, tiek teválgysiu Skr. Kiek čia jų tetėrà! Lnkv. Vos tepaeinù LTI420(A.Baran). Tie žodžiai tėvuo ne visai tepatìko BM380(Lž). Du sapnai vieną daiktą teženklina S.Stan. Brolis buvo dvejais metais už ją tevyrèsnis NdŽ. Medžiai, kurie tura reikalingą aukštį dėl siautimo kuokšto, o kamieną ne visai tedrūktą, reik nukirsti viršūnes S.Dauk.
1 tè (dial.) adv. NdŽ, KŽ, LD81(Ukm, Ktk, Lkm, Rš), DrskŽ, Všt, KlvrŽ, Rud, Švnč, Ml, Svn, Jnšk; N, K.Būg žr. 1 ten: 1. Man nė[ra] kaip tè lįst – duktė vyresnė Pb. Tè užaugau i už vyro tè išėjau Kvr. Nebuvo gerai čia, ne ką geriau ras ir tè Sb. Toks pulkas [karvių], kur nuėda, tè geltona ir stovia Slm. O te jos vyras te pat klausės Brz. Aha, visokių nelaimių žmonėm: ne tè – tai čia, ne teip – anaip Mžš. I kiek jis tè bus? Žml. Tè buvo dažykla, karšykla i malūnas Žg. Kas tè taukši? – Ė stuobrį kapoja genelis A.Baran. Nei čia, nei te SD2. Slėsna, tai nestato tè nieko Dglš. Sienojas guli storas, i bitės tè buvo Vdš. Ot merga – kur pastatei, tè stovi, kur pasodinai, – tè sėdi (apie nerangią, lėtą) Aln. Kur padėsi, tè bus gerai Ktk. Einam po medžiais, tè ne teip karšta Antr. Aš tè nėsu buvęs, bet girdėjau Akn. Ir aprinkau te Dievu tikru save KN16. ^ Kur lengvi duona, te ir geriau LKT223(Jon). Kur gyvenu – tè namai, kur numirsiu – te kapai Pl. Kur dūmai, tè duoną kepa (visur namai) Rod. Kur trumpa, tè trūksta Km. 2. Kuokynėn sueinam – tas iš tè padainuoja, kitas iš tè padainuoja – ir išmoksti Slk. Vieną atželą te link imti nuo kero JII81. O eidamas nuog te, išvydo kitu du broliu Ev. Kur siunčia, tè i lekia Mžš. Kur jau buvo, iž te ejo SPII247. Nelįsk te, kur du pesas">pešas LTR(Km). Kiek man klapato: ir tè bėk, ir tè bėk Šmn.
2 tè (dial.) prt. žr. 2 ten 1: Kokis tè lietus (labai menkas)! Dg. Kas tè tau pirks batus (vyžomis avėjo) Rud. Vyriškas, ką jis te virs DrskŽ. Kiek te reikia vienai karvei šieno Aps. Iš kur tè drūtė rūgštėlių prisrėbus Klt. Kas tè kvaraba pasdarė, kad vištos lieja (deda kiaušinius be lukštų) Švnč. Nei tè šias, nei tè tas Dglš. Kiek tè manę buvo Dglš. Ko tè lakstai palei laukais? Km. Ką tè padėsi priemenėlėj, kad led apsisuki Dbk. Kiek tè bus sunkumo, kai jy tè tau ieškos Kp. Ai, nupirkau tokią grytelę, tegul jie tè pešas Slm. O kiekgi tè gali duot: kiauro maišo nepripilsi – išbyrės Sb. Ką tè jam toks maišas! – užsimeta ant pečių ir eina Ėr. Ko tè sušalsi, da ne teip šalta baisiai Pš. Kiek tu tè ilgai gyvensi, ka teip dirbi? Jnšk. Ką tè dirbi, eik gult! Kri. Kur jis tę buvęs pas savo tetą LKT222(Jon). Kaip tè jie nesupranta, kad reikia daryt roda? Kvr. Pergulėk pas mumį, ką tè plūksies Slm. Pric drapanų kokių tè išdavimo dirba Ps. ◊ ×ką̃ tè biẽsą sakoma nepiktai keikiantis: Ką̃ tè biẽsą kaip kartus [alus], kas jį galia ir gert! Svn. ×ką̃ tè biẽso kam, ko, kuriam tikslui, kuriam galui: Sulinkę par pakinklius (seni) – ką̃ tè biẽso tokiuos patigrapuot?! Mžš. Ką̃ tè biẽso lindai?! Mžš. labaĩ tè (kam) nerūpi, nesvarbu: Ė ką gi aš padarysiu? Labaĩ tè man! Km.
3 tè prt. DŽ; SD179, Sut, I, Rtr, K.Būg žr. 1 tegu: 1. Te Dievas mane nubaudžia, jeigu aš meluoju P.Vaič. 2. Te sielvartas ir liūdesys pavirsta didvyriškumu ir galia rš. Katras aukščiau užskris, te lai tas bus karalium (ps.) Vb. ^ Tè metai žeidžia, tè metai gydo NdŽ. 3. Te kiekvienas parašys, ką nupelnė tas Lokys B.Sruog. 4. žr. tegu 5: Te akmeniu duona pavirs ir dienos – bežvaigždėm naktim S.Nėr. Te jiem saulė nesutemsta! B.Sruog. Kas ištiktų tėvą arba motiną, te miršt mirimu DP66. ◊ tè balà (ką) sakoma paliekant ką, nebesirūpinant: Tu užmiršk tas tris markes, te jas bala! P.Cvir.
4 tè prt. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, Plv, Vl, Dsn, tẽ NdŽ, K.Būg(Ds); KŽ 1. DrskŽ, Ss sakoma duodant: Tè savo knygą, pasiimk OGLIII369. Duok manei. – Tè tau, bėk sau J. Tè – imk Gs. Tè, imk sau šitą kvietką Žž. Tè penkius rublius ir eik Grl. Tè, nunešk ir numesk, kad nesipintų po kojų Krsn. Tè, jei nori Lp. Tè va itas Dv. Tè sąsiuvinys, tè paišelis Dg. Tè tau, kūme, patrauk trupučiuką [pypkę] Nmč. Tè saujelė šieno Imb. Tè rublį ir eik, kur nori Ign. Išėmė i jam tè Ml. Kol (kodėl) gi tu, kai tè, tai girdi, ė kai duok – nebe Sdk. Kad kavosi mane, tẽ šešius šimtus, tẽ, turėk Slk. Tẽ jum po saldainį Ds. Tẽ, valgyk Rk. Snudžiau, te tau pundelis linų, dabok, idant in vakaro jis būtų suverptas bei suaustas Gmž(Krd). Kiaulele, te tau šitą pyragą BsPIII212. Tè tau mano bėrą žirgą už margą uzboną (d.) Dkš. Te tau, laikyk žirgužį, plauksiu tavo žiedužio JV130. Te, mergele, aukso žiedą, bus tau atminimas DvD40. Kelkis, broleli, kelkis, te tavo juostelė LLDIII327(Mrs). Te duonos kąsnelį J.Jabl. Tè nors obuolį pasistiprinti rš. Tè kūdikį OsG179. | prk.: Te tau mano garbės žodis Db. ^ Nukrėtė nabagė kojas, – tè tau sūris ir varškė Lbv. Tè tau dyvai, pliaukšterėj[o] pats DrskŽ. Te tau, pele, kaulinį, duok man geležinį! (sakoma metant iškritusį pieninį dantį) Dkš. Švilpa švilpa, tẽ tau geležinė kilpa Ds. Te ranką, kasyk pilvą Lnkl. 2. sudavimui, sušėrimui nusakyti: Tik te jam per ausį – ir tas guli Gs. Aš jam tik tè per snukį Alk. 3. et: Tè, jug judvim abidvim nėkas nė už ką KlvrŽ. Te, kas jo nepažįsta I.Simon. ◊ tè penkìs sakoma paduodant ranką atsisveikinant: Na, reiks eit – tè penkìs Alk. tè penkì, bùs dẽšimt sakoma paduodant ranką: Tè penkì, bùs dešim̃ Svn. tè špỹgą po nósia sakoma neduodant nieko ir tyčiojantis ar apie nieko neduodantį: Užaugino, išpopino [vaiką], tai te špygą po nosia – atsilygino Bgt. tè táu, kad nóri sakoma stebintis: Tè táu, kad nóri! Lp.
5 tè interj., tẽ kartojant vartojama kalbėjimui mėgdžioti: Tè tè šneka palengviais DūnŽ. Dirbt tingia: tẽ tẽ tẽ sustoję, kol visus apikalba, ir vakaras Svn. Tè tè tè, mažutė kai kulelė, mudra Švnč. Tè tè tè kaip lapelis, o velnį mislija Krš.
te junginiai
- atsargiai! saugoki(tė)s!
- Hitiaa O Te Ra, Zalaegerszegi TE