ženklinti reikšmė
Kas yra ženklinti? žénklinti (-yti K, DrskŽ; Q638), -ina, -ino tr. KBII190, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII408, KŽ, žeñklinti ZtŽ; SD448, H163, R, R410, MŽ, MŽ553, I, M, L, ŠT34,131, ŽŪŽ132 1. daryti ženklą, žymėti: Žyminu, pėtnavoju, ženklinu SD110. Ėrus, oželius, žąselius žénklink J. Ženklinti su kreida S.Dauk. Avis žénklino ausysna, kitom – an kaklo mazgus [rišo] Dg. Ženklina mieteliais vietas, į kurias diegai būs diegamys S.Dauk. Sugavus ženklintą gyvūną, ženklas grąžinamas nurodytai įstaigai, kartu pranešant sugavimo datą ir vietą LTEIV123. Lietuvoje ženklintos antys aptiktos Austrijoje, Vakarų Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje sp. Kai kur elgetos buvo ženklinami, tremiami, kartais baudžiami mirtimi LTEIII336. Statyčiau stulpelį, rasi neklysi, ženklinčiau bernytį, rasi pažysiu KlvD92. Jai buvo labai lengvas grįžimas, nes atitiko kelią, kuris buvo ženklytas atvažiuojant BsPIII99. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Bet po vieną balsę rašydamys ženklina jas (dvibalses ir tribalses) įvairiais ženklais S.Dauk. Ženklink, tėveli, savo sūnelį, reik jam krygužėn joti LTR(Bt). ^ Ir ženklintą avį vilkas neša PPr189. Dievo ženklytas, kad žmones pažintų, su kuo reikalą turi KrvP(Mrj). | refl. K, Š: Ant ko ženklysiuos, ant ko mėklysiuos, jaunas berneli, tavo juodą laivelį? KlpD9. ║ rodyti, išreikšti: Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų Poną est atradę, ženklin per trejas dovanas, jog Jezus est žmogus bei Dievas Mž224. Tuo darbu šventu ženkliname vienybę, kurią su Christu turime PK125. Teipag tada tatai gi mumus ženklino ir ansai akrūtas Noes MP138. Norėjo Ponas Kristus krikštą priimti nuog Jono, jeib visi krikščionys iki svieto galo žinotų Poną Dievą mylintį šventą krikštą ir jo Sūnų todėlei krikštą priėmusį, idant tuo ženklintų save tas žmones mylintį, kurios yra apkrikštytos, ir save norintį tokiuo apkrikštytu žmonių draugu būti BPI144. O tatai bylojo [Viešpatis] žénklindamas, kuriuo mirimu turėjo mirt DP506. Apreiškimas Jėzaus Kristaus, kurį jam davė Dievas, idant parodytų, kas nusiduoti turi veikiai, ir ženklino nusiuntęs per angelą savo tarnui savam Jonui BtApr1,1. Juodgalvienė numojo ranka, tuo ženklindama, kad jai jau užtenka tų pliauškalų I.Simon. ║ rodytis, reikštis (kame): Žmogus žvelgė į didelį mėnulį lyg į tuštumą, išblyškusį jo veidą ženklino kančia rš. Skulptoriaus darbus visada ženklino didelis profesionalumas sp. 2. rodyti, žymėti: Rubežių žénklino siaura sausa grabė Smln. Tėvo gimtinę žénklino tas medis Rg. Jaunesnių alyvų krūmas ir mažas pakilimas ženklina amžinos ramybės vietą L.Dovyd. Tik medinis, aptriušęs kryželis ženklina tą vietą, kur ilsisi taip savo tėvynę mylėjusios ir tiek veikusios širdies palaikai Pt. | prk.: Anksti rytą. Dar tamsu. Aušra tik ženklina rytų šalį V.Krėv. | refl.: Prasbunda, jau ženklinas diena, zaria paskėlus an dangaus Prng. ║ būti ko ženklu: Todrin moterystė žmonių ženklina moterystę Viešpaties Christaus su Bažnyčia, jog viena tiktai turi būt motė vyrui savo Naujame Testamente, ne dvi, ne trys, ne kaip Sename Testamente vienas vyras turėdavo daug moterų SPI216. Marios ženklina mumus žmonių gyvenimą ant žemės SPI269. Tai yra kūnas mano, tai yra tai ženklina kūną mano, duona ta yra duona, notsimaino ing kūną, bet tiktai yra ženklu kūno SPI288. Vienas jų (karių) laikė iškeltą trikampę vėliavą, ženklinančią karališkos šeimos nario buvimą vilkstinėje rš. Toji apyjuoka Viešpaties Herodiep išmanos mišioj š[ventoj] per aną baltąjį rūbą, kuriuo kunigas rėdos, kaip ir visi kiti rūbai kunigų žénklina paslaptę kančios V. Christaus DP167. | refl.: O kaip faraonas tatai antrą kartą sapnavo, ženklinasi Dievą tatai iš tiesos ir ūmai darysiantį BB1Moz41,32. Ketveriopą tad atejimą jo rašte randame, kuris žénklinas per tas keturias nedėlias advento švento DP2. O ant žmonių razumo didžiais stebuklais paprovijo, idant tuo tobulai ženklintųs, kad tatai buvo tiesa, ką tiektai jiemus bylot teikės MP67. Kas tada ženklinase toksai vandenio chrikštas Vln27. Nardus (nardas) yra žema žolė, o iškuopiantyji krūtis, jog šviesiai nusižeminimas per šitą žolelę ženklinas, kurios kvapas ir gražumas malonę Dieviep atrado DP624. Nesa per alyvą žénklinas mielaširdumas DP5. Veizdėkig, kad jau tą mielą afierą afieravoti tamui šventamui kunigui ir ižganytoju savamui, ką gi ženklys ansai kitas žvirblis, valnai išleistas MP76. 3. refl. SD448, Sut, N daryti kryžiaus ženklą, žegnotis: Ženklas kryžiaus švento, kuriuo ženklinamės, yra kaip suma koki viso tikėjimo mūsų DK17. Teipajag ir Tertulionas, kuris arti amžio apaštalų buvo, regimai apie tatai liudija, jog amžiuose jo visi krikščionys kryžiumi šventuoju prieg kiekvieno veikalo savo, įeidami, išeidami, pirtyje, skomiaip, prieg žvakei ir visur žegnojos ir žénklinos DP455. 4. H166, R55, MŽ73, Sut, N, ŠT17 reikšti: Žodis, vardą daikto ženklinąs D.Pošk. Tylite, tai žénklina, kad neturite ką mums prikišti NdŽ. Įvairios tų vardų formos … ženkliną gelsvą (pagal spalvą) žvėrį LTI7(Bs). Reiškinys „gavau urėdą“ jų kalboje ženklina ne „gavau vietą, darbą“, bet „gavau žmogų“, kursai mane vaduos J.Jabl. Ką tai ženklina tas balsas trimitų A1884,308. Nė aš nesuprantu, ką ženklina kalba tavoji V.Kudir. Atėjo vėl in stubą, klausia tas tėvas: „Kas čia yra? Ką tai ženklin, ką čia aš mačiau?“ BsPIV28(Brt). Skara taip vadinama nu žodžio „suskiręs“, ženklina seną ir sudriskusią skepetą StnD3. Urtė žiūrėjo norėdama žinoti, ką tas viskas ženklinąs prš. Faktai nieko dar neženklina V.Piet. Jeigu perai yra gana žemai, tai ženklina, kad aukštai ir užpakalyje korių yra daug medaus rš. Grybšta, arba apostropas (apostrofas), ženklina išleidimą balsinės raidės rš. Naujieji metai antradienį ženklina šaltą, bet pastovią žiemą, lietingą ir ilgą pavasarį LTR(Ds). Aistų vardas neženklina „rytų gyventojus“ A1885,111. 5. KII187 duoti ženklą, signalizuoti. 6. piešti: Moliavonę, abrozą ženklinu R291, MŽ389. \ ženklinti; apženklinti; atženklinti; įženklinti; išženklinti; nuženklinti; paženklinti; perženklinti; praženklinti; priženklinti; suženklinti; užženklinti