svyruoti reikšmė
Kas yra svyruoti? svyrúoti, -úoja (-úona Vkš, Trš), -ãvo intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L 1. lankstytis, judėti į šalis ar aukštyn ir žemyn, linguoti, siūbuoti: Pasmagotos šakos seno beržo nulinkusios svyrúo[ja] J. Notrynės svyrúo[ja] nu rasos – sėk linus Šts. Papjautas medis svyrãvo svyrãvo, led nusisvėrė vienan šonan Ds. O aš išvydau klevelį svyrúojantį JD1172. Tik girion eglelė gražiai svyruoja LTR(Lp). Svyruoja liepelė žaliam sodely TDrIV35(Klt). Vai tu rugeli, tu svyruonėli, svyravai rytą ir vėlai vakare LTR(Kt). Svyruoja nendrelė, vėjelio pučiama, tu svyruosi, sesutėle, vargely būdama LTR(Žl). Verkia tavo rūtelės, linguoj, svyruoj be vėjo LTR(Ob). Vėjelis pučia, girelė ūžia, ąžuolėlis svyruoja LTR(Vb). Tas berželis s[v]yruonėlis girelėj svyravo NS118. Svyruoja nendrelė vidur ežerėlio, svyruoja seselė už balto stalelio LTR(Užp). Pušis svyruoja į visas šalis, neturėdama paramos LzP. Varpos pribrendę rugių svyruoja BM414. Žemėmis [apynius] apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Kilpužėlės mano, auksinėlės mano, prie šalelės svyrãvo JV5. ^ Nendrė nesvyruoja nepučiama B1021. Keturi kampai, Dievo darbai, vidury kankalas svyruoja (šulinys) LTR. ║ paviršiui siūbuoti, liulėti: Žemė svyruos nei girtas CII603. 2. virtuliuoti, krypuoti, sverdėti: Svyrúodamas eina ligonis, kol į vidų įsvyrina J. Bet jis iš pirmo teip svyruodamas ėjo ir teip retais žingsniais žengė, kad visi iš jo turėjo juoktis BsPI75. Ėjo vyras svyruodamas, in šaleles krypuodamas LTR(Mrj). Sakei, mergele, kad nerūpinys – kam eidama svyrúoji (d.) Užv. Parėjo patsai iš karčemos, į šalis svyrúodams JD855. Stoviu svyrúoju, akys jau mano visai užrukusios – teip miego noriu Jrb. Ką gi čia svyrúoji kaip berželis, eik gultų Rk. Tai joj stvėrės už medelio rankom ir svyrúoja Eiš. Iš salės lėtu, svyruojančiu žingsniu išeina žaliu veidu Bežiurstienė A.Gric. Svyrúojanti eisena KII333. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ko lingavai eidama, ko svyravaĩ šokdama? JD272. Ilgiau pabūsiu, didžiau sudžiūsiu, kai lendružė svyrúosiu JD187. Svyruos tau galvelė kaip girios pušelė po tuo baltu nuometėliu (d) Nj. [Motinėlė] svyruodama, linguodama sūnelius žadino LTR(Grg). | prk.: Svyruoja caro sostas kaip kopūstas B.Sruog. 3. eiti svirduliuojant, krypuojant: Vakarop, pavargęs ir nusiminęs, jis svyravo namo S.Nėr. Ans besvyrúojąs ant numų Dr. Matau, kad baltas svyrúo[ja] pagal kelią Grd. Tik trečios dienos rytą nelabai linksmas svyravo į lauką J.Paukš. Tas arklys visą dieną arė, į vakarą visai svyrúo[ja] – kas iš tokio darbo Jrb. Paukštelio miške, laukuose niekur nė čiukšt, varnos tik – papūrusios, sušlapusios – padirviais svyruoja Žem. Kas ten eina, kas atidūluoja, bene mano motynėlė keleliu svyruoja LTR(Všn). ║ prk. slinkti, eiti (apie laiką): Metai svyrúoja, o žmogus sensta Vp. 4. sklandinėti, sklandyti, suptis: Ten aukštoje padangėje garnys svyravo ant išskėstų sparnų ir suko didelius ratus TS1902,10b(V.Piet). [Pempės] pabaidytos svyravo ore dejuodamos: – Nevyko! Nevyko! LzP. [Dievo dvasia] skraidžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo BB1Moz1,2(paraštėje). ║ plaukioti, slinkinėti oru: Toks baisus debesis užėjo, svyrúoja, svyrúoja Krs. 5. prk. būti nepastovaus kiekio ar dydžio, kisti: Oro temperatūra pavasarį dažnai ir staigiai svyruoja rš. Šiaurinių elnių bandos galvų skaičius svyruoja tarp trijų ir keturių tūkstančių sp. Mokinių skaičius tiek Kražiuose, tiek kitose mokyklose nuolat svyruodavo rš. Svyruojančio dažnumo generatorius SkŽ42. Svyruojamasis judesys GTŽ. | Dabar tos vilnos svyrúoja (vilnų kaina svyruoja) Jrb. Nusistatymas būtinai važiuoti į Pamarius pradėjo svyruoti I.Simon. 6. prk. būti neapsisprendusiam, netikram, abejoti: Dėl šitos smulkmenos aš ėmiau kiek svyruoti J.Jabl. Moteris, matyt, svyravo, ką atsakyti, bet tuo tarpu už jos prašneko vyriškas balsas V.Myk-Put. Tamsta jam patiksi, bet vesti jis dar svyruos Žem. Pirmasis brolis dabar svyruoja, ar tikėti, ar ne MPs. Taip svyruojant vyriausybei, tik rimtai kovoti sugebanti jėga būtų galėjusi pasiekti, kad būtų įvesta konstitucija rš. Jų pavyzdys turėjo didelės įtakos visiems politiškai dar tebesvyruojantiems ... rašytojams rš. 7. prk. būti įvairiam, nevienodam: Man čia rūpėjo, kad mūsų laikraščių kalba taip nebesvyruotų J.Jabl. \ svyruoti; atsvyruoti; įsvyruoti; išsvyruoti; nusvyruoti; pasvyruoti; parsvyruoti; persvyruoti; prisvyruoti; susvyruoti; užsvyruoti
svyruoti junginiai
- (su)svyruoti