vaga reikšmė

Kas yra vaga? vagà sf. (4) KBII81, K, Rtr, DŽ, KŽ; SD19,428, JbL249, CI736, R, R152, MŽ201, Sut, I, M, L, LL10 1. arimo griovelis: Vagas varyti H, H176, MŽ, N. Vagàs arti NdŽ. Išmestinė vagà Aln. Tarp lysių vagà Tlž. Dar nė vagà nevaryta Dv. Dvi vagì išvarė LKKXI108. Ekėčių brūkis, o plūgo vagà Lk. Kad ara žemę penkioms vagõms Slnt. Žagre tą pačią vãgą in te varai ir atgal Krm. Ardamas pirmąją vagą, artojas bučiuodavo žemę, joje apardavo duonos ar kiaušinį LTEI102. Nu išars ten tas vagàs, tas ežes Yl. Viena kumelė neina vagà Varn. Kuris arklys gadnas, tai gerai eit vagõj LKKIII121-122(Zt). Kaip arklelis viską išmoko: sakysi vagà – ans eis vagà, sakysi viršvagiu – ans eis viršvagiu End. Jaučio vagõj nesumuš botagu: sako, vagà bus kreiva, jei muši LKT368(Vlk). Vagà eina dešinys jautis, krentu (krantu) – kairys Brb. Vienas veršis vagà eina, o kitas prie jam Pb. Nereikia arklių, jaučiai geriau eina vagà Rud. Prieg vãgai pastatei, ir eina [jautis] Rod. Vienas jaučias eina vagà, o kitas cielymu, kur dar nekabyta žemė Kpč. Blogo gatunko arklys, vagõs neslaiko – ariant vis kopia ir kopia an vagõs Lš. Išmes iš vagõs plūgas, i žinosi, i išmoksi greitai plūgavoti Lpl. Bulbės mūso aukštai, i ta gulia vagūsè [v]anduo Krš. Aje, ka mūsų vagõs [v]andens y[ra]! LKT52(Vgr). Pilnos vãgos vandens – bulvelės jau plauka End. Vagosui [v]anduo stovėjo Dsn. Kas buvo lytaus, ka smunka i vagõs Ms. Kur molis, te bus pilnos vãgos [v]andenio LKT264(RdN). Kviečius sėja po vagà Ds. Roputes svadino teip po vagà (vagomis) LKT65(Ktč). Bulbas sodinam kas antra vagà Švnč. Vieną vagą sodinam, o kitą dyką metam Aps. Saulė teka – jau būk vagõj prie bulvėm Vdn. Ir jaučias eina, ir plūgas eina tuoj viena vagelè Rud. Kaip griebėm visi: vienas vagutès darė, kiti bulbas mėtėm Krs. | prk.: [Garlaivio] pirmagalis varo upės paviršium gilią vagą J.Bil. Žalsvos vagos, putotos lysvės, o ant to be galo, be krašto vandens A1886,57. Tuoj išvaryčia [žirklėmis] miegančiam vagą par barzdą Kp. Gyvenimas kitaip vagàs nuvagojo (kitaip viskas klostėsi, vyko) Šmn. Ne į savo vagą pataikė, stodamas gvardijoje tarnauti… Pt. ^ Nusmano kap kiaulė vagõj Švnč. Ant galvomis sklastai it dirvoje vagos taukšojo S.Dauk. Sunkiausia pirmoji vaga PPr52. Pirmoja vaga vis esti kreiva LTR(Km). Tiesi vaga kaip virvė kišenėj PPr428. Senas jautis (jaučias JT223) vagos negadina LTR(Kš, Alvt). Senas veršis iš vagos neišeis Švnč. Iš popieriukų (valdininkavimo) maitinos, ne iš vagõs Krš. Ne tada laikas arklį pirkt, kai reiks vagon statyt Pg. Vagà gilesnė – javas geresnis Ds. Gerą artoją iš vagos pažinsi sp. 2. ariant (arba kaupiant) suverstos žemės gūbrys: Užuoganos buvo iš kelių vagų̃ suvaryta DrskŽ. Pasdaro vagà, kap šalysna suaria Pls. Vagà dvilypinė (sumetimas) Snt. Skersavo[jo] skersavo[jo] vagõm plačiausiom Klt. Na ir vãgos, na ir suriektos, tiesk per upę – lieptas bus Dkš. Visos gi vagos vienan ir vienan šonan suverstos LKT326(Trgn). Verčia vãgą prie vagõs, plėšia, būdavo, ežias Grž. Kai aria, tik suglostyta vãgos, nereikia i akėt Klt. Jis labai gražiai suaria – kap viena vagà, be jokio klyno Pv. Būdavo, kaip suariu lauką, tai vagà vagõn, lygiai, gražiai Krs. Šiemet ir vãgos ilgos, ir vagų̃ daug Ml. Palikai dvi vagàs – ir ežia Grv. Su traktoriu aparė tus mėšlus, padirbo vagàs kaip daržuo Gd. Žambiai tebėr, daržuo vagàs padirbti ka reik, išvagoti bulbes ka reik Mžk. Bulbos apžėlę, vagõs nesmato Žl. Aš rav[ėj]au galines vagàs Dgp. Itokios vãgos reikėj[o] išravėtie GrvT84. Nudavė vaikai vagàs – nei žolės, nei burokų Slk. Kitos [vagos] neliestos [šernų], katros nežydi, o šitos vãgos gražiai nuknista Kp. Mes, bobutės, raviam raviam – vagõj ir numirsme Mžš. Durne, kiek tu gyvensi, matai, kad išsikėtus, gal vagõ[je] apvirsi, – ar tau bereiks? Mžš. Vagõs pasėjau burokus Aln. Vagelýtes tris pabarsčiau i burokų Klt. Ka ateis diegamasis laikas, tada diegsi į vagàs [burokus] Žlb. Anos batviniai iš vagų̃ virsta (labai dideli) Varn. Sudygo vagà vagõn bulbos Klt. Reikia teip apart, kad vagà [bulvių] išsikelt aukštyn Klt. Darže jau vagẽlės papadirbtos LzŽ. Padarysiu vagẽlę ne par plačią Žl. Vagelùkės plačios nebūna Dbč. Žagre aria, vagẽlė siauriausia, žiur žiur par akmeniukus Klt. Bulbės sodintos vagelėm, dar geresnės negu tep Nč. Nukasiau dvi vagelýte, pavargau Mžš. Vagelýtės nieko nėr, pavirš viskas: bulbienokėlio nėr, iš kur to bulba bus Slm. Pasisodinau penkias vagutès daržo Skr. Kiek jiej tę kasė: po vagùtei pakrapštė, ir viskas Pv. Siaura vagotáitė tik padaryta Dv. Gal sugrįš [ravėtojos], dar liko dvi vageliõtės burokų Vj. Vagos ketera ŽŪŽ49. Darbinis biržės, vagos plotis ŽŪŽ76. Dėle gi to dabar visi jos vagas ardo PK72. Tu vagas jos (žemės) girdai, vilgai, lietum drėgini MKr74. Tu girdai jos vagas KlM133. 3. J.Jabl, GTŽ, Plvn, Btrm upės tekėjimo vieta: Upės vagà NdŽ; ŽŪŽ127. Dabar tas upelis – tik vagà Sug. Upė keitė vãgą an posūkio, akmuo sausumoj liko Vdn. Ižvertė Nemnas vãgą ir nuej[o] naujai DrskŽ. Šįmet iš mūs pusės gilus Nemunas: graužė graužė, išgraužė sau vãgą PnmŽ. Pilna vaga, kaip nuo lietaus pakelia [v]andenį Zr. Nemunas neturėjo savo tikrą vagą LKT176(Smln). Šiandie Nemunas beveik vagõ[je] Jrb. I daba ta vagà daugiau užaugusi maldais, nėmaž nebteka vanduo Lž. Dabar vagelýtė bėga – mažai [v]andenio Mlt. Sugalvo[jo] kaimas Aistą išvalyt i pagilyt jos vagą, ka iš krantų neliptų LKT208(Brt). Jeigu upis nubėga savo vagà i neišsileja iš vagõs, negera tebūs vasara Yl. Upė plačiai išeina iš savo vagos, visas kraštas apsikloja dumblu J.Balč. Kad dar guviaus galėtum nu neprietelių ginties, par vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui ir [v]andenį įleido M.Valanč. Dangų žemę padarė, o marias vagon suvarė KN102. | prk.: O tuo tarpu gyvenimas plaukė savo vaga I.Simon. Vienas žmogus, nedirbdamas savo darbo, ir kitus ar kitą priverčia iš savo vagos išeiti J.Jabl. Kartą išėję iš vagos daugumas jon nebesugrįžta A.Sm. Gyvenimas sugrįžo ant seną vagą Skrb. 4. griovelis dirvoje vandeniui nutekėti: Rugius pasėjus, vagàs vagok dėl nūtakos vandens J. Buvo išvaryta įskypina vaga dirvoje vandeniui nubėgti Sr. Šlapio[je] dirvo[je] išvago[ja] tankesnes vagàs, ka neišpūtų [rugiai], o sausesnė[je] dirvo[je] retesnes vagàs vago[ja] Kl. Čia užtenka vandenį nuleisti grioviais arba vagomis, išvestomis per įlomius (slėnelius) rš. Vaga skiriasi nuo griovio pirmiausia tuo, kad ji yra daroma apsėtame lauke rš. Prakasė vagùtę nuotakiai LKKVII179. Drėkinimas vagomis ŽŪŽ166. 5. prk. žemės rėželis: Dirbom dirbom an tos vagõs, dirbom dirbom, o kokia jau te labai nauda buvo iš to DrskŽ. Perarė vãgą žemės Zt. Žemės vagà tan galan ar tan galan [dalijantis žemę] Klt. Neturi nė vagẽlės lauko Lp. ^ Tėvo vagà per vis brangesnė (brangi tėvų žemė)! DrskŽ. 6. VĮ prk. kas panašu į griovelį: Oda ties riešu ir ties alkūne pasiraukšlijo, smulkios vagutės susipynė ten viena su kita A.Vaičiul. Dailio arklio sturplis su vagà Kl. Baisus tas jūsų arklio išpenėjimas – vagà eina par nugarą! Jnšk. [Kviečių] grūdai pailgi, paprastai miltingi, nesuspausti, priekinėje pusėje abipus vagelės išsigaubę LFII292. Antsparniai su ryškiomis taškuotomis vagutėmis rš. Galvos smegenų vãgos NdŽ; E. Paakinė vaga rš. Vaisiaus vagelė – nuo kaulavaisio pagrindo iki viršūnės einantis įdubimas BTŽ466. Vagelė Mt. Vagùtė KII31. 7. NdŽ prk. kryptis, linkmė: Toliau visas pašnekesys plaukė jau kita vaga J.Avyž. Kaimo ir šeimos gyvenimas ėjo įprastine vaga rš. Sūnus visai kita vagà eina (sukčius), tėvai geri žmones DrskŽ. ◊ į vãgą įstatýti padaryti gerą pradžią: „Myliutė vėjavaikis“, o daugumas lėmė jai aukštą ateitį, reikią tik geros rankos jai pravesti, į vagą įstatyti Žem. į vãgą įstóti imti savarankiškai tvarkytis: Sunku Lietuvai į vãgą įstóti: kožnas sau trauka, velnio lauka Krš. iš vagõs išmùšti suardyti normalią eigą: Žinai, kai širdį užduoda žmogui, tai žmogų išmuša iš vagos, jam ilgai būna skaudu P.Vaičiūn. Kiekviena nelaimė šeimoje, tvarte, dirvoje Tarutį išmušdavo iš vagos P.Cvir. vagà eĩti (nueĩti) sektis: Kai vagà eĩna, tai netrunka kiaulė suspenėt Trgn. Jono gyvenimas nuẽ[jo] vagà Dglš. Jau man teip neĩna pasakos vagà, kaip daina Klt. vélnias rópes sė́ja į vagàs labai raukšlėtas (apie veidą): Snukiai jau ne rėčiai geldos, nieko neištaisysi – jau vélnias rópes sė́ja į vagàs Skr.

vaga sinonimai

vaga junginiai

• upės vaga
• Vaga (ežeras), Vaga (upė), Vaga Vaga